Įrodymais pagrįsta medicina – sąžiningas, tikslus ir protingas esamų šiuolaikinių įrodymų naudojimas, ligonių gydyme pritaikant individualias gydymo ar sveikatos priežiūros priemones (D. Sackett, 1996). Nuo šios sąvokos neatsiejamas vienas pavadinimas – tai „Cochrane’o bendrija”. Britų epidemiologas A. Cochrane’as 1979 metais yra pasakęs:

„Tai be abejonės didelis mūsų profesinės bendruomenės veiklos trūkumas, kad nėra sukurta kritinių apžvalgų sistema, apimanti visus svarbius atsitiktinius [statistine prasme] kontroliuojamus bandymus (randomised controlled trials), struktūrizuota pagal specializacijas ir subspecializacijas, ir periodiškai atnaujinama„

Kitaip sakant, nors sukaupta galybė medicinos mokslinių tyrimų duomenų, tačiau jų sisteminimo darbas neatliktas. Šis pastebėjimas davė pradžią tam, kas dabar vadinama Cochrane’o bendrija ir kas šiuo metu jungia 14 Cochrane centrų visuose žemynuose. Šių centrų veikla apima visas medicinos sritis ir specializacijas. Jos tikslas – surasti ir pateikti patikimiausius iš žinomų šiuo metu moksliškai patvirtintus konkrečių ligų gydymo faktus.

Įrodymais pagrįstos medicinos praktikos procesas:

Klausimo suformulavimas. Tai – informacijos poreikio konvertavimas į tikslią klinikinę užklausą. Nuo to, kaip tiksliai bus suformuluotas klausimas, priklausys rezultatų kokybė.
Efektyvi geriausio įrodymo literatūros paieška. Šiame etape geriausiai klinicistams gali padėti informacijos specialistas.
Kritiškas surastų įrodymų įvertinimas. Šiame etape reikia „mokėti skaityti” publikaciją, būtina peržiūrėti straipsnio struktūrą, atkreipti dėmesį į publikacijos tipą, kokia buvo taikyta tyrimo metodologija atliekant mokslinį tyrimą ir įvertinti įrodymo patikimumą.
Įrodymų analizė, derinimas su klinikine patirtimi ir paciento specifika. Šių trijų dalių integracija – būtina sąlyga įrodymais pagrįstos medicinos praktikoje.
Sprendimo priėmimas klinikinėje praktikoje.

Pirmas žingsnis – nustatyti klausimo tipą: ar tai bus bendrojo pobūdžio klausimas apie būsenas ir susirgimus, ar specifinis klausimas konkrečiam klinikiniam veiksmui arba sprendimui priimti.

Bendrojo pobūdžio klausimai būna apie kokią nors ligą, jos eigą ir būtinai susideda iš dviejų esminių komponentų: klausiamųjų žodelių kas, kaip, kada ir veiksmažodžio, pvz.:

Kiek žmonių serga tam tikra liga/būsena..? (paplitimas)
Kas sukelia ligą/būseną…? (etiologija)
Kaip galima nuspręsti, ar kažkas serga tam tikra liga/būsena? (diagnozė)
Kaip galima gydyti ligą/būseną? (poveikis/efektas)
Kokia tikėtina ligos/būsenos eiga? (prognozė)
Kaip jaučiasi pacientai, sergantys šia liga/būsena? (patirtis/požiūris)

Specifiniai klausimai prasideda žodeliu „ar“ ir galimas tik vienas atsakymas: TAIP arba NE, bei susiję su paciento konkrečia liga ir susideda iš 3 ar 4 komponentų:

Problem (pacientas, problema)
Intervention (intervencija, gydymas, ligos priežastis)
Comparision (palyginimas)
Outcome (rezultatai, efektas)

Ieškant informacijos, svarbu teisingai nustatyti kategoriją, nes nuo to priklausys, kurį mokslinio tyrimo metodą bei publikacijos tipą galime tikėtis rasti ir kuriuose informacijos šaltiniuose reikėtų ieškoti informacijos.

Publikacijų ir studijų tipai skiriasi ne tik kiekiu duomenų bazėse, bet ir kokybe. Žemiau pavaizduotoje piramidėje pateikiama įvairių publikacijų tipų reitingavimas pagal mokslinių įrodymų pagrįstumą ir patikimumą. Piramidės viršūnėje pavaizduota labiausiai patikimas publikacijos tipas meta-analizė, o žemėjančia tvarka esančių publikacijų tipų patikimumas mažėja. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad aukštesnėse piramidės pozicijose esančių tipų kiekis mažėja, o tai reiškia, kad surasti juos duomenų bazėse yra žymiai sunkiau:

Įrodymais pagrįstos medicinos apžvalgų galima ieškotį daugelyje duomenų bazių, bet pati žinomiausia Cochrane bendrijos duomenų bazė Cochrane Library.

Praktinės užduotys