Įrodymais pagrįstų glaukomos diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas, taikant novatorišką neinvazinį intrakranijinio spaudimo bei akių kraujotakos rodiklių matavimą

< Grįžti

Projekto pavadinimas: Įrodymais pagrįstų glaukomos diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas, taikant novatorišką neinvazinį intrakranijinio spaudimo bei akių kraujotakos rodiklių matavimą

Veiksmų programa: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Veiksmų programos prioritetas: Tyrėjų gebėjimo stiprinimas

Veiksmų programos prioriteto priemonė: Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)

Projekto kodas: VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-080

Projekto trukmė: 2013-04-30 / 2015-05-29, projektas pratęstas iki 2015-08-31

Projekto vykdytojas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Bendra projekto vertė: 230 684,69 Eur

Santrauka:  

Glaukoma yra viena pagrindinių aklumo priežasčių pasaulyje, sukelianti reikšmingą socialinę ir ekonominę naštą žmonėms bei visuomenei. Pasaulyje yra 60,5 milijonai žmonių (2,65% bendros populiacijos, vyresnių nei 40 m.) sergančių glaukoma. Prognozuojama, kad 2020 m. jų padaugės iki 79,6 milijonų. LSMU, būdama didžiausia šalyje specializuota sveikatos specialistus rengiančia ir susijusius mokslinius tyrimus vykdančia institucija, kartu su mokslinio tyrimo vadovu prof. Alon Harris teikia aukšto tarptautinio lygio projektą, kurio pagrindinis tikslas įrodymais pagrįstų glaukomos diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas, taikant novatorišką neinvazinį intrakranijinio spaudimo (IKS) bei akių kraujotakos rodiklių matavimą. Planuojama nustatyti ryšį tarp regos nervo struktūrinių pakitimų ir IKS pacientams, sergantiems aukšto spaudimo glaukoma, normalaus spaudimo glaukoma ir sveikiems asmenims, o taip pat įvertinti hemodinaminius akies kraujotakos rodiklius susijusius su glaukomos vystymusi. Pastaruoju metu yra padidėjęs susidomėjimas ne tik kraujotakos disreguliacija, bet ir IKS bei jo įtaka glaukominei optinei neuropatijai. Yra manoma, kad slėgių skirtumas regos nervo srityje, gali būti susijęs su ganglinių ląstelių aksonų, praeinančių per akytąja plokštelę, pažeidimu. Vis dėlto IKS reikšmė lieka neaiški, kadangi tiktai invazinės IKS matavimo priemonės, tokios kaip liumbalinė punkcija, yra naudojamos šiuolaikinėje medicinoje. Ši skausminga invazinė procedūra atbaidė tolimesnius IKS tyrimus glaukomoje. Dėl to neinvazinio IKS matavimo panaudojimas oftalmologijoje galėtų pagerinti glaukomos diagnostiką ir gydymą, o geresnis supratimas apie spaudimus tarp akytosios ploštelės bei šių spaudimų gradientą leistų daugiau sužinoti apie glaukomos patogenezę. Šis projektas taip pat sudarytų pagrindą naujiems klinikiniams tyrimams vystytis bei neabejotinai prisidėtų prie Lietuvos mokslininkų tyrimų erdvės žinomumo ir konkurencingumo skatinimo bei visuomenės sveikatinimo.