LSMU atstovai dalyvavo didžiausioje Baltijos šalyse biotechnologijų ir gyvybės mokslų parodoje „Life Sciences Baltics“
Rugsėjo 20-21 dienomis Vilniuje vyko didžiausia biotechnologijų ir gyvybės mokslų konferencija Baltijos šalyse „Life Sciences Baltics“. Šiame daugiau kaip 500 gyvybės mokslų profesionalų iš viso pasaulio sutraukusiame renginyje dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai.
Konferencijos metu kolegos mezgė ryšius su potencialiais partneriais, domėjosi mokslinių tyrimų kryptimis, investicijų bei finansavimo galimybėmis, susipažino su naujausiomis gyvybės mokslų srities tendencijomis.
Siekė didinti Universiteto matomumą tarptautiniu lygmeniu
Dvi dienas trukusiame renginyje dalyviai aptarė biotechnologijos, farmacijos ir medicinos technologijų naujoves.
LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovės Ingos Kanapeckienės teigimu, žengti koja kojon su naujovėmis Universitetui svarbu siekiant išlaikyti konkurencingumą bei užsitikrinti pozicijas tarptautiniu lygmeniu.
„LSMU siekia didinti savo matomumą tarptautiniu lygmeniu bei stiprinti pozicijas mokslų ir inovacijų srityje. Šis renginys sutraukia naujos kartos kūrėjus ir talentus, tad mums svarbu čia dalyvauti, pristatyti mūsų vykdomus analogų neturinčius projektus ir būti matomais“, – apie dalyvavimą parodoje sakė I. Kanapeckienė.
Jos teigimu, LSMU atstovai renginyje dalyvavo norėdami atrasti partnerių, pirkėjų bei klientų, naujų investicijų ir finansavimo galimybių, mokslinių tyrimų krypčių bei komandų. Be to, siekta susipažinti su naujausiomis gyvybės mokslų tendencijomis bei inovacijomis, taip pat pristatyti Universiteto pasiekimus šioje srityje.
„Life Sciences Baltics“ savo patirtimi su dalyviais pasidalijo LSMU Medicinos fakulteto ekspertai: Gastroenterologijos klinikos prof. Jurgita Skiecevičienė, Radiologijos klinikos prof. Donatas Vajauskas, Onkologijos ir hematologijos klinikos lekt. Erika Korobeinikova ir kiti.
Pristatė ląstelinių nanopūslelių technologijų galimybes
Parodoje „Life Sciences Baltics“ LSMU atstovavo ir viena ryškiausių Universiteto mokslininkių, biotechnologijų startuolio „Exolitus“ vadovė dr. Aistė Jekabsone.
Renginyje ji pristatė „Exolitus“ vystomas ląstelinių nanopūslelių technologijas, jų pagrindu kuriamus sveikatos produktus ir paslaugas. Siekdama didinti šios technologijos galimybių Lietuvoje žinomumą, ji dalyviams pristatė pranešimą „Extracellular Vesicles: The Way of Keeping Cells Connected“.
„Šių technologijų galimybės yra tikrai plačios, jos gerokai pranoksta „Exolitus“ vykdomas veiklas, tad panašių įmonių galėtų būti ir daugiau. Ląstelių nanopūslelių terapiją galima lyginti su ląstelių terapija, tačiau nanopūslelės – daugeliu požiūriu efektyvesnės ir saugesnės. Be to, jas galima išgauti ne tik iš žmonių ar gyvūnų ląstelių, bet taip pat ir iš pieno, augalų, grybų. Iš šių šaltinių išskirtos nanopūslelės savybėmis gerokai skiriasi nuo kitų panašios kilmės produktų, pavyzdžiui, augalinių ekstraktų. Taigi, šios technologijos visiškai kokybiškai įgalina naujų produktų kūrimą. O kur dar nanopūslelių inžinerija, modifikuojant jų turinį, paviršių, tikslingai nukreipiant į specifines ląsteles“, – ląstelinių nanopūslelių technologijų galimybės vardijo dr. A. Jekabsone.
„Ši technologija atveria naują puslapį vaistų, kosmetikos, funkcinio maisto produktų srityse. Kol kas net neužsiminiau apie nanopūslelių taikymą diagnostikoje, tačiau ši sritis vystosi dar sparčiau negu terapijos. Didžioji dalis klinikinių tyrimų su ląstelių nanopūslelėms būdingais raktažodžiais, tokiais kaip egzosomos, užląstelinės pūslelės, susijusi su diagnostiniu ar prognostiniu taikymu. Pastaruoju metu didelis dėmesys diagnostikos srityje yra skiriamas skystosioms biopsijoms, kuriose didžiausia dalis žymenų yra susijusi būtent su ląstelių nanopūslelėmis“, – papildė mokslininkė.
„„Life Sciences Baltics“ – vienas didžiausių biotechnologijų ir gyvybės mokslų renginių Lietuvoje, todėl mums svarbu jame būti ir parodyti, kad esame aktyvūs Lietuvos biotechnologijų bendruomenės nariai. Mes norime kurti kartu su kitomis panašiomis įmonių ir mokslininkų komandomis, stiprinti ir viešinti biotechnologijų sektorių Lietuvoje bei būti matomais Europoje ir pasaulyje būtent kaip Lietuvos biotechnologijų atstovai“, – užbaigė dr. A. Jekabsone.