Mobingas: kaip atpažinti ir kaip sau padėti

Anot švedų akademiko H. Leymanno (1990 m.), mobingu laikomas toks elgesys darbo vietoje, kai naudojama nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, skiriama užduočių, viršijančių asmens sugebėjimus, atsiranda patyčios, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, įžeidžiančios replikos ir kt. Kitaip tariant, naudojamas itin platus žmogiškąjį orumą žeminantis, žeidžiantis veiksmų spektras. Paprastai mobingui būdingi ne trumpiau kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys puolimai.

Mobingas asmeniui sukelia emocinį skausmą, įtampą, įvairių nemalonių išgyvenimų. Mobingą gali patirti bet kurios profesijos atstovas. Pastebima, kad mobingas darbe labiau paplitęs paslaugų įmonėse – viešbučių ir restoranų darbuotojų, mokytojų, asmenų, dirbančių sveikatos ir ugdymo, transporto ir bendravimo paslaugas teikiančiose šiuolaikinėse organizacijose, kalėjimuose, pašto bei telekomunikacijų bendrovėse.

Pirminės prevencijos veiksmai apima psichosocialinės ir fizinės darbo aplinkos gerinimą, smurto atvejų registravimą ir organizacijos kultūros ugdymą. Pirminiai veiksmai yra tokie:

• gerinti psichosocialinę darbo aplinką – psichologinis smurtas yra vienas iš stresą sukeliančių psichosocialinės rizikos veiksnių ir kartu gali būti kaip netinkamos psichosocialinės darbo aplinkos pasekmė. Todėl identifikuojant smurto riziką, svarbu atkreipti dėmesį į galimus psichologinio smurto rizikos veiksnius – teisingumo organizacijoje standartus, darbo krūvį, konfliktus, darbinį vaidmenį ir vadovavimo stilių; 
• ugdyti organizacijos kultūrą – organizacijos kultūrą geriausiai atspindi darbdavio įsipareigojimas, kad bus užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais;
• gerinti fizinę darbo aplinką – užtikrinti, kad darbo vieta būtų patogi ir saugi.

Tiems, kas patiria psichologinį smurtą darbe, reikia suprasti, kad tylėjimas ir ignoravimas susidariusios situacijos nepakeis. Reikia imtis konkrečių veiksmų, siekiant išspręsti šią situaciją.

Mobingo aukoms imtis veiksmų reikėtų jau nuo pat jo pradžios, dar neatsiradus neišsprendžiamoms problemoms. Pradėti reikia nuo savo vidinių nuostatų keitimo, saviugdos, padedant sau oriai atlaikyti puolimus ir nebijoti atsikirsti bei pasipriešinti mobingo skleidėjui. Dažniausiai tas pirmas pasipriešinimas ir yra svarbiausias, nes jeigu smurtautojas mato, kad auka priešinasi, jis nebenaudos psichologinio smurto prieš kolegą. Dažniausiai mobingo aukomis tampa jautrūs, nedrąsūs, savimi mažiau pasitikintys darbuotojai.

Jei darbuotojas pastebi, kad kolega patiria patyčias, būtina įsikišti ir vietoje sustabdyti mobingą, įvardijant pastebėtą nepagarbų elgesį su kolega ir paprašyti nustoti taip daryti. Situacijos ignoravimas prilyginamas mobingo toleravimui. Užkirtus kelią tolesniam bet kokios rūšies smurtui, svarbu pasiteirauti apie užgauliojamo kolegos savijautą, pasiūlyti ieškoti pagalbos kartu. Labai svarbu mobingą patiriančio kolegos nepalikti su sunkumais vieno, parodyti, jog yra žmonės, kurie jį palaiko ir nori padėti išspręsti situaciją. Apie situaciją turėtų būti informuotas vadovas ar vadovo vadovas, tačiau nepavykus išspręst situacijos viduje, darbuotojai gali pagalbos kreiptis į išorines organizacijas, kurios gali padėti susidūrus su mobingu. 

Pajutus mobinga, visų pirma, pagalbos reikia pradėti ieškoti organizacijos viduje. Atvirai kalbantis su kolegomis apie emocinę savijautą darbe, santykius, bendravimo sunkumus, įvertinant situacijos rimtumą, ieškant sprendimo būdų, prašant kolegų ar vadovo pagalbos, kreipiantis raštu į vadovo vadovą (jeigu toks yra). Jeigu atvirai nesikalbama ir neieškoma bendravimo problemų sprendimų, gali būti, kad kolegos ar pats smurtautojas nesupranta, kad tam tikras elgesys darbe yra nepagarbus ir daro didžiulę žalą. Svarbu suprasti, kad smurtautojai bijo viešumo. Kuo daugiau asmenų žinos apie smurtautojo nepagarbų elgesį, garsiai tai įvardins ir bandys jį stabdyti, gali būti, kad smurtautojas supras, kokią žalą daro ir nustos smurtauti. Taip pat svarbu kalbėti apie savijautą darbe ir su artimaisiais, šeimos nariais, draugais. Tai gali padėti įvertinti situacijos rimtumą ir suprasti, kur ir kokios pagalbos ieškoti.

Pagalbos galima kreiptis ir į psichologą-psichoterapeutą, šeimos gydytoją, profsąjungą, advokatą, mobingo konsultantus, savitarpio pagalbos grupę, Krizių centrą.

Apie mobingą ir kitą nepagarbų ar nemalonų elgesį darbe (seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurto atvejį ar diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, kitų diskriminacinių pagrindų) galima pranešti lygių galimybių komisijai el. paštu: lygiosgalimybės@lsmu.lt. Daugiau informacijos apie lygių galimybių komisijos veiklą galite rasti čia: https://lsmu.lt/lygios-galimybes/ .

Jeigu jaučiate psichologinės pagalbos poreikį, kviečiame registruotis nemokamoms individualioms konsultacijoms LSMU arba pasiūlyti pagalbą kolegai. Daugiau informacijos rasite svetainėje: https://lsmu.lt/studijos/studentams/studentu-gerove-ir-savijauta/psichologine-pagalba/ arba el. paštu: psichologine.pagalba@lsmu.lt.

Kitos psichologinės pagalbos telefonu linijos: http://www.klausau.lt/telefonai

LSMU Sveikatos psichologijos katedros Psichologinės gerovės ir sveikatos mokymų centro psichologės Jelena Lukoševičienė, Rūta Lingytė