Laboratorijoje pamatiniais analitiniais tyrimų metodais pašarinėse žaliavose, pašaruose, jų prieduose ir papilduose, gyvūninės kilmės produktuose nustatoma:

  • cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, žali baltymai, žali riebalai, žalia ląsteliena, ADF, NDF, ADL, neazotinės ekstraktinės medžiagos, žali pelenai, kalcis, fosforas);
  • amino rūgščių (tame tarpe įsisavinamo lizino) kiekis ir sudėtis;
  • riebalų rūgščių sudėtis;
  • atliekami kokybės tyrimai bei maistingumo ir technologinių savybių vertinimai.

Laboratorijos vedėjas – dr. Saulius Bliznikas

El. paštas saulius.bliznikas@lsmuni.lt; tel. 8 682 33621

LSMU Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorijoje taikomi tyrimo metodai ir jų įkainiai:

Rodiklis

 

Trumpas tyrimo metodo apibūdinimas

 

 Mėginio ištyrimo kaina be PVM Eur
Pašarų ir augalinės kilmės mėginių tyrimai
Sausoji medžiaga (SM)

 

Nustatoma gravimetriniu metodu, džiovinant mėginius 24 val. 60 °C temperatūroje bei vidutiniškai 3 val. (iki pastovaus svorio) 105 °C temperatūroje.
Žali baltymai (ŽB)

 

Kjeldahl metodu AOAC 984.13., panaudojant Tecator (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija) įrangą.
Žali riebalai (ŽR) Mėginius ekstrahuojant petrolio eteriu (40 – 60 oC frakcija) Soxtherm (C. Gerhardt GmbH and Co. KG, Vokietija) įrenginyje. ŽR likutis nustatomas gravimetriškai po džiovinimo.
Žalia ląsteliena (ŽL)

 

Panaudojant Fiber Cap (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija) įrangą, apdorojant mėginius 0,255 N sieros rūgšties ir 0,313 N NaOH tirpalais.
Žali pelenai (ŽP) Metodas AOAC 942.05. Nustatoma gravimetriniu metodu, mėginius sausai mineralizuojant 400-500 oC temperatūroje.
Kalcis Metodas AOAC 968.8. Nustatoma panaudojant Perkin Elmer (JAV) atomo absorbcijos spektrofotometrą
Fosforas Spektrofotometrinis metodas atliekant reakciją su molibdovanadato reagentu
Cukrus (sacharozė) Bertrand metodas
Amoniako azotas Kjeldahl metodu AOAC 984.13., panaudojant Tecator (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija) įrangą.
Rūgščiame tirpale išplauta ląsteliena (ADF) Metodas ANKOM  A200 Filter Bag Technique (FBT), naudojant 1,00 N sieros rūgšties tirpalą.
Neutraliame tirpale išplauta ląsteliena (NDF) Metodas ANKOM  A200 Filter Bag Technique (FBT), naudojant neutralų tirpalą.
Rūgščiame tirpale išplautas ligninas (ADL) Metodas ANKOM  A200 Filter Bag Technique (FBT), naudojant 24,00 N sieros rūgšties tirpalą.
Organinė medžiaga (OM) Apskaičiuojama pagal formulę: OM═SM-ŽP
Neazotinės ekstraktinės medžiagos (NEM) Apskaičiuojama pagal formulę: NEM═SM-ŽB-ŽR-ŽL-ŽP
Amino rūgščių sudėtis Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas taikant AccQ Tag (Waters corp., JAV) technologiją
Riebalų rūgščių sudėtis Dujų chromatografijos metodas
Siloso pH Potenciometrinis metodas
Lakios riebalų rūgštys prieskrandžio turinio distiliate Dujų chromatografijos metodas
Lakių riebalų rūgščių, pieno rūgšties, metanolio, etanolio, propanolio, butanolio, propandiolio, butandiolio kiekis silose Dujų chromatografijos metodas
Pieno, acto, sviesto rūgščių kiekis iš žolių pagamintame silose Lepper-Flieg distiliacijos metodas
Pašaro maistingumo įvertinimas Apykaitos energija  apskaičiuojama taikant regresijos lygtis ir maistinių medžiagų (žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos ir NEM) kiekių bei atitinkamų medžiagų virškinamumo daugiklius.
Tyrimų protokolas lietuvių kalba
Grūdų ir sėklų mėginio cheminė sudėtis (SM, ŽB, ŽR, ŽL, ŽP, NEM), kalcis, fosforas, maistingumas
Kombinuotojo pašaro cheminė sudėtis (SM, ŽB, ŽR, ŽL, ŽP, NEM), kalcis, fosforas
Šieno ir kitų nesilosuotų pašarų mėginio cheminė sudėtis (SM, ŽB, ŽR, ŽL, ŽP, NEM), kalcis, fosforas, maistingumas
Silosuotų pašarų mėginio cheminė sudėtis (SM, ŽB, ŽR, ŽL, ŽP, NEM), kalcis, fosforas, maistingumas (taikant Lepper-Flieg metodą siloso rūgščių kiekio nustatymui)
Silosuotų pašarų mėginio cheminė sudėtis (SM, ŽB, ŽR, ŽL, ŽP, NEM), kalcis, fosforas, maistingumas (taikant dujų chromatografijos metodą siloso rūgščių kiekio nustatymui)
Gyvūninės kilmės mėginių tyrimai atliekami aukščiau aprašytais metodais. Juose taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:
Triptofanas Mėginys hidrolizuojamas šarminėje terpėje kaitinant, hidrolizatas neutralizuojamas, skiedžiamas, vykdoma reakcija su p-dimetilaminobenzaldehido reagentu, atliekamas spektrofotometrinis matavimas
Hidroksiprolinas Mėginys hidrolizuojamas rūgštinėje terpėje, hidrolizatas skiedžiamas, neutralizuojamas, atliekama reakcija su chloramino ir p-dimetilaminobenzaldehido reagentais, atliekamas spektrofotometrinis matavimas
Cholesterolis Mėginys muilinamas KOH tirpalu, ekstrahuojamas heksanu, analizė atliekama efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimai
Metano dujų kiekis Dujų chromatografinis metodas 20,66

Kontaktinis asmuo – laboratorijos vedėjas dr. Saulius Bliznikas, tel.:868233621, el. p.: saulius.bliznikas@lsmu.lt

Pagrindinis mokslinių tyrimų tikslas yra gyvūnų laikymo technologijų ir mėšlo tvarkymo sistemų optimizavimas, siekiant sumažinti ŠESD ir kitų teršalų emisijas į aplinką:

  • tiriami teršalų susidarymo procesai ir plitimo į aplinką dėsningumai;
  • nustatomas įvairių priemonių ir priedų, mažinančių ŠESD emisijas, efektyvumas;
  • tiriamos biogeninių medžiagų emisijos, taikant skirtingas mėšlo tvarkymo technologijas;
  • dalyvaujama Nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ataskaitos ekspertinės duomenų analizės žemės ūkio sektoriuje rengime.

Skyriaus vedėjas – dr. Remigijus Juška

El. paštas remigijus.juska@lsmuni.lt; tel. 8 615 48596

Konsultacijos:

  • žemės ūkio paskirties gyvūnų auginimo technologijos ir jų įtaka gyvulių produktyvumui;
  • aplinką teršiančių bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, jų nustatymas ir sklidimo į aplinką intensyvumas;
  • naminių paukščių selekcija ir auginimas, veislių parinkimas ekologiniam ūkininkavimui.

Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriuje:

  • Sudaromos tinkamos sąlygos moksliniams tyrimams bei eksperimentinės plėtros darbams atlikti, gamybinėmis sąlygomis patikrinti naujų technologijų ir mokslininkų parengtų rekomendacijų efektyvumą, studentų praktinių įgūdžių stiprinimui.
  • Diegiamos ir demonstruojamos inovatyvios išmaniosios ir aplinką tausojančios technologijos. Dalyvaujama organizuojant parodomuosius bandymus.
  • Vystoma konkurencinga žemės ūkio produkcijos gamyba. Bendras žemės plotas – 757,62 ha, t.t. žemės ūkio naudmenos – 731,37 ha. Auginamos pašarinės, grūdinės ir aliejinės kultūros. Centras specializuojasi pieno-mėsos galvijininkystėje. Ūkyje laikoma 660 galvijų, iš jų 98 – mėsiniai, 349 – prieauglis, 213 – melžiamų karvių, tarp kurių 52 – genofondinės.

Skyriaus vedėjas –  Giedrius Šarauskas

El. paštas giedrius.sarauskas@lsmu.lt; tel. 8 620 88316

Atliekami tyrimai pašarų gamybos, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės srityje:

  • tiriama naujomis technologijomis paruoštų bei naujų pašarų maistinė ir biologinė vertė, jų tinkamumas gyvūnų mitybai,
  • vertinamas mitybos faktorių poveikis gyvūnų sveikatingumui, gyvūninės produkcijos maistingumui, funkcionalumui ir saugai;
  • kuriamos ekologiškos žolių silosavimo ir siloso naudojimo šėrimui technologijos;
  • tiriamos ūkiuose išaugintų baltymingų pašarų, maisto pramonės antrinių produktų panaudojimo galimybės gyvūnų mityboje;
  • ieškoma efektyvesnių biotechnologijos produktų (fermentų, probiotikų, inokuliantų ir kt.) panaudojimo būdų pašarų konversijai gerinti ir išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti.

Skyriaus vedėjas – dr. Virginijus U Uchockis

El. paštas virginijus.uchockis@lsmuni.lt; tel. 8 612 23931

Teikiamos paslaugos:

  • Silosuotų pašarų įvertinimas. Įvertinami konservuotų- silosuotų pašarų fermentacijos rodikliai, užsikrėtimas pelėsinių grybų pradais, užteršimas mikotoksinais, aerobininis stabilumas antrinės fermentacijos lygis. Atliekami naudojamų silosavimui priedų efektyvumo tyrimai, nustatant jų maistinę- energetinę vertę jų  įtaką gyvūnų produktyvumui pašaro konversijai ir gyvūninės produkcijos maistinei vertei.Tyrimų kainos sutartinės pagal užsakymus ir paruoštas metodikas.
  • Gyvūnų mitybos moksliniai, gamybiniai bandymai. Atliekami moksliniai, gamybiniai bandymai gyvūnų mitybos srityje. Bandymų kainos sutartinės pagal užsakymus ir paruoštas metodikas.
  • Galvijų, avių pašarų ir racionų maisto medžiagų virškinamumo in vitro tyrimai. Maisto medžiagų virškinamumo tyrimas ir dujų surinkimas atliekamas virškinimo imitatoriumi RUSITEC (angl. rumen simulation technique trumpinys RUSITEC). Pašaruose nustatoma: sausųjų medžiagų, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos virškinamumas in vitro. 1 mėginio kaina 1040,00 Eur su PVM.
  • Metano dujų kiekio nustatymas. Metano dujos nustatomos dujų chromatografijos 1 mėginio kaina 25,00 Eur su PVM.

Konsultacijos:

  • naujų žolinių bei kitų pašarų gamybos technologijų taikymas,
  • gyvūnų mitybos optimizavimas,
  • įvairių pašarų priedų, naujų pašarinių žaliavų, pašarų papildų, biologiškai aktyvių medžiagų naudojimas pašarų gamyboje ir gyvulių mityboje.

Gyvūnų veisimo srityje siekiama didinti ūkinių gyvūnų genetinę vertę ir gamybos efektyvumą:

  • atliekami ūkinių gyvūnų fenotipinės ir genetinės įvairovės bei genotipo ir fenotipo sąveikų tyrimai;
  • vykdoma progresyvesnių selekcijos metodų paieška ir diegimas;
  • analizuojama atskirų populiacijų būklė ir jų gyvybingumas, tolesnio plėtojimo perspektyvos;
  • tiriama įvairių faktorių ir jų sąveikų įtaka gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei atsižvelgiant į sveikesnės vartotojų mitybos reikalavimus ir rekreacijos poreikius.

Gyvūnų reprodukcijos srityje atliekami žemų temperatūrų poveikio gyvūnų gametų gyvybingumui tyrimai:

  • tiriama kriokonservavimo procesų įtaka bulių, eržilų, kuilių, avinų spermos kokybei;
  • tobulinamos kuilių ir avinų spermos kriokonservavimo technologijos;
  • metodiškai vadovaujama kumelių bei avių sėklinimo diegimui Lietuvoje;
  • tobulinami embrionų ir ovocitų ilgalaikio išsaugojimo metodai;
  • ieškoma ovocitų vystymosi kompetencijos in vitro įvertinimo žymenų;
  • optimizuojamos galvijų reprodukcinio proceso valdymo skaitmenizavimo technologijos.

Skyriaus vedėjas – dr. Artūras Šiukščius

El. paštas arturas.siukscius@lsmu.lt, tel.: 8 422 65383, 8 688 17585

Teikiamos mokslinės paslaugos:

  • DNR išskyrimas iš biologinių objektų;
  • gyvūnų spermos ir embrionų kriokonservavimas;
  • veisimo planų ir selekcinių programų rengimas;
  • arklių kilmės nustatymas bei ekspertizė, arklių kraujo baltymų polimorfizmo tyrimai;
  • gyvūnų reprodukcinių savybių vertinimas;
  • gyvūnų reprodukcinės sistemos tyrimas, veršingumo, kumelingumo, ėringumo nustatymas echoskopu.

Konsultacijos:

  • konsultacijos skirtingų veislių galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklių veisimo bei selekcijos klausimais;
  • konsultacijos gyvūnų reprodukcinių problemų klausimais.

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras:

  • Saugo institute suformuotus Lietuvos ūkinių gyvūnų senųjų (žemaitukų arklių, vietinių kiaulių, šėmų ir baltnugarių galvijų, vietinių šiurkščiavilnių avių, Lietuvos skalikų šunų) bei XX a. sukurtų (senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų, Lietuvos baltųjų kiaulių ir vištinių žąsų) veislių selekcinius branduolius;
  • koordinuoja Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną, atranką, išsaugojimą bei naudojimą, žemės ūkio gyvūnų genetinės medžiagos saugojimą;
  • inicijuoja ir koordinuoja bendras su kitomis institucijomis nacionalinių genetinių išteklių programas;
  • bendradarbiauja su kitų šalių ūkinių gyvūnų genų bankais.

Centro vadovė – dr. Rūta ŠVEISTIENĖ

El. paštas ruta.sveistiene@lsmuni.lt; tel.: 8 422 65383, 8 612 14095