Chemijos laboratorija
Apie laboratoriją

Mokslinės veiklos tikslas – tirti pašarų ir pašarinių augalų sudėtį, pašarinę vertę, pašarų, pieno ir mėsos kokybę.

Mokslinės veiklos kryptys: žemės ūkio gyvūnų laikymo, šėrimo, melžimo principai ir technologijos; gyvulių produktyvumo kontrolės ir superkamo pieno kokybės valdymo sistemos; pašarų, pieno ir mėsos kokybės kitimo dėsningumų tyrimai.

Teikiamos paslaugos:

  • pašarų ir jų priedų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai;
  • aminorūgščių kiekio nustatymas maisto produktuose ir pašaruose;
  • riebalų rūgščių (taip pat ω-3, ω-6, trans– ir cis-izomerų) maisto produktuose ir pašaruose nustatymas;
  • pieno kokybės tyrimai
  • konsultacijos pašarų kokybės klausimais.

Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulininkystės katedra, LŽŪU Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės bei Augalininkystės ir gyvulininkystės katedromis, Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedra, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektorium, UAB „Ekoproduktas“, AB „Kauno grūdai“, AB „Kretingos grūdai“, AB „Biofuture“, UAB „Vitfoss“, UAB „Vikebas“,  AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Naujoji Ringuva“,  Serbijos maisto technologijos institutu.

Istorija

1956 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutą perkėlus iš Vilniaus į Baisogalą, po reorganizavimo įkurta Biochemijos laboratorija. Pradėti pirmieji tiriamieji gyvūnų aprūpinimo mikroelementais darbai. Nustatytas teigiamas kobalto priedo žąsų ir kiaulių daviniuose poveikis. 1961 m. pradėti mikroelementų tyrimai pašaruose, išaugintuose įvairiuose dirvožemio tipuose. Nustatytas mikroelementų (mangano, cinko, vario, molibdeno) kiekis Lietuvos pašariniuose augaluose ir jų susikaupimą sąlygojantys faktoriai, tirta kokiais mikroelementais ir kokiu kiekiu reikėtų papildyti kiaulėms ir galvijams skirtus kombinuotuosius pašarus. Tirti kalcio ir fosforo kiekiai Lietuvoje auginamuose pašariniuose augaluose.  1962 m. pradėti pašarų aminorūgščių sudėties tyrimai skysčių chromatografijos metodu.

1967 m. pertvarkius instituto padalinių struktūrą, laboratorija pavadinta Biochemijos ir radiobiologijos laboratorija. Be jos, institute dar buvo 13 skyrių ir laboratorijų tarp jų Zootechninių analizių laboratorija, kuri 1976 m. prijungta prie Biochemijos ir radiologijos laboratorijos. Laboratorijai iki 1981 m vadovavo Vitoldas Stankevičius. Nuo 1981 m. laboratorijai vadovauja dr. Gintautas Švirmickas.

1983 m., instituto Mokslinės tarybos nutarimu, laboratorija reorganizuota į Centrinę zoocheminių analizių laboratoriją, prijungiant Pieno tyrimo laboratoriją, buvusią Galvijų veisimo sektoriuje. Pradėti riebalų rūgščių tyrimai mėsoje ir pieno produktuose dujų chromatografijos metodais. Kartu su kitais instituto mokslininkais, laboratorijos darbuotojai ištyrė drėgnų pašarų mišinių, įvairiais preparatais konservuoto siloso, rapsų grūdų ir išspaudų, gyvų mielių ir De-Odorase priedų įtaką karvių produktyvumui, maisto medžiagų virškinamumui, pieno kokybei ir sudėčiai, pieno technologinėms savybėms, sūrių kokybei Nustatyta, kad rapsų sėklos ir išspaudos neturėjo neigiamos įtakos pieno kokybei ir jo technologinėms savybėms. Nustatyta nežymi teigiama Saccharomyces cerevisiae 1026 preparato įtaka tiek pieno cheminei sudėčiai, tiek ir kai kurioms technologinėms savybėms. Tų pačių bandymų metu išaiškinta minėto priedo įtaka pieno išsilaikymui +40 ir +120C temperatūroje, sutraukinimo procesui ir natūraliai fermentinei sistemai.

Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotuosiuose pašaruose importuotus sojų rupinius ekvivalentiškai pagal baltymus pakeitus Lietuvoje išaugintais saldžiųjų lubinų, pašarinių pupų, žirnių ar vikių miltais, pieno cheminė sudėtis, fizikocheminės ir technologines savybes iš esmės nesiskyrė. Ženklesni skirtumai buvo nustatyti tik analizuojant kai kuriuos biocheminius pieno rodiklius. Panašūs rezultatai gauti, kombinuotuosiuose melžiamų karvių pašaruose rapsų išspaudas pakeitus Lietuvoje išaugintų sojų pupelių miltais 2000 m. Instituto taryba patvirtino naują instituto struktūrą –  laboratorija pavadinta Chemijos laboratorija.

2000-2005 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktų suderinamumo, parengti pašarų maisto medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, uždraustų vartoti antibiotikų, teršalų ir kt. kenksmingų medžiagų pašaruose cheminės analizės metodų techniniai reglamentai. Kompleksiniuose darbuose (su kitais instituto mokslininkais) nagrinėjamas skirtingos biologinės vertės pašarų poveikis karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Taip pat dirbama ekologinio pieno gamybos plėtros, karvių produktyvumo kontrolės, pieno supirkimo sistemų Lietuvoje optimizavimo klausimais.

2007-2008 m. pašarų cheminės sudėties tyrimams kuriami ir pradėti taikyti artimojo infraraudonojo atspindžio spektroskopijos metodai (dr. G. Švirmickas).

Ekologijos skyrius
Apie skyrių

Ekologijos skyriuje dirba 8 darbuotojai: 5 mokslininkai, inžinierius, laborantas. Studijuoja doktorantas.

 Skyriuje nagrinėjami naujausi gyvulių ir paukščių auginimo būdai ir gyvulininkystės pastatų technologinės eksploatacijos galimybės, ekologinio gyvulių auginimo technologijos, gyvūnų etologijos, cheminių ir bakterinių teršalų susidarymo bei plitimo į aplinką procesai iš žemės ūkio gyvulių ir paukščių fermų, taršos gyvulininkystėje mažinimo priemonės. Vykdomi naminių paukščių veislių, genetinių linijų ir populiacijų genetinės įvairovės tyrimai.

Teikiamos paslaugos:

zoohigieninių sąlygų fermose vertinimas;

fermų ir mėšlidžių projektų ekspertizės;

konsultacijos žemės ūkio gyvulių ir paukščių auginimo klausimais.

Istorija

Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo 1952 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 23 įsteigtame Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institute buvo įkurtas ir Zoohigienos sektorius, kuriam 1952-1954 m. vadovavo Vytautas Elisonas. Nuo 1955  iki 1969 m. skyriui vadovavo Bronius Kubilius. Savo veiklos pradžioje skyrius pagrindinį dėmesį kreipė į tipinių gyvulininkystės pastatų zoohigieninį įvertinimą. 1956 m. institutą reorganizavus ir perdavus LTSR Žemės ūkio ministerijos žinion, jame savo veiklą tęsė ir Zoohigienos skyrius.

Nuo 1969 metų Zoohigienos skyriui vadovo dr. Feliksas Zakas. Zoohigieniniai moksliniai tyrimai buvo susiję su tuo metu naujais Lietuvoje gyvulių ir paukščių laikymo būdais, tipiniais ir eksperimentiniais gyvulininkystės pastatais.

1971 metais skyrių reorganizavus į Galvijininkystės skyriaus Galvijininkystės organizavimo sektorių (vadovas – dr. Feliksas Zakas) bei Kiaulininkystės organizavimo sektorių Kiaulininkystės skyriuje (vadovas – prof. Juozas Šveistys), zoohigieniniai tyrimai taip pat buvo tęsiami. Pagrindinė Galvijininkystės organizavimo sektoriaus darbo kryptis buvo galvijų laikymo technologijų tobulinimas. Buvo tiriamos besaičio boksinio ir kombiboksinio karvių laikymo sistemos, tikslinami karvidžių vidaus įrengimo pagrindiniai parametrai, mėšlo šalinimo iš karvidžių technologijos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas zootechniniam pieninių galvijų įvertinimui ir pramoninio tipo pieno fermose laikomų gyvulių etologiniams tyrimams, galvijų, laikomų pramoninėse ir veislinėse fermose, auginimo technologijų tobulinimui.

Kiaulininkystės organizavimo sektoriuje prof. Juozo Šveisčio iniciatyva buvo paruošta ir įdiegta į gamybą nauja paršavedžių laikymo ir paršelių žinduklių auginimo technologija, tiriami, konstruojami ir įdiegiami specialūs gardai kiaulių auginimui vienfaziu ir dvifaziu būdu. Buvo tiriama kiaulių mėsinių savybių priklausomybė nuo technologinių stresų. Ruošiamos ekologiniu požiūriu švaresnio kiaulių auginimo technologijos, tiriamos gamybos procesams mažiau energijai imlios technologijos, lokalinio gardų apšildymo nešildomose kiaulidėse galimybės, pradėti senųjų Lietuvos veislių arklių, galvijų, kiaulių, avių ir žąsų išsaugojimo darbai.

2000 metais Galvijininkystės ir Kiaulininkystės organizavimo sektoriai buvo panaikinti, o jų vietoje įkurtas Zoohigienos ir ekologijos skyrius, kuriam vadovavo dr. Gediminas Vaičionis. Nuo 2006 metų skyriui vadovauja dr. Remigijus Juška. Nuo 2011 metų šis padalinys pavadintas Ekologijos skyriumi.

Mokslinė veikla

Mokslinė-tiriamoji veikla sukoncentruota į dvi kryptis: tiriama aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų fiziologiniai būklei ir produktyvumui bei aplinkosauginės problemos gyvulininkystės ir paukštininkystės fermose.

Šiuo metu vykdomos trys mokslinės temos:

Auginimo sąlygų įtaka kiaulių produktyvumui ir gerovei.

Tiriama kiaulių auginimo aplinkos įtaka jų produktyvumui, skerdenos ir mėsos kokybei.

Ūkinės paskirties gyvūnų elgsenos tyrimai. Tiriama įvairių aplinkos sąlygų įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų elgsenai

Studijos

Skyriuje studijuoja doktorantas ir vykdo mokslinį darbą tema

„Aplinką  teršiančių dujų emisijos mažinimo  iš skysto  ir pusiau skysto mėšlo priemonių taikymo efektyvumas Lietuvos sąlygomis“. Vadovė –  dr. Violeta Juškienė .

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Skyriaus darbuotojai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su :

Švedijos žemės ūkio universitetu, Archus universitetu (Danija), Norvegijos žemės ūkio universitetu, Slovakijos gyvulininkystės institutu, Lenkijos nacionaliniu gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutu, Viduržiemio jūros regiono agronominių tyrimų institutu Zaragozoje (Ispanija), Prancūzijos žemės ūkio tyrimų centru (INRA), Novi Sad universiteto Maisto institutu (Serbija), , Wageningeno universitetu (Olandija), Kostinbrodo gyvulininkystės institutu (Bulgarija), Nacionaliniu gyvūnų mitybos ir biologijos institutu (Rumunija).  

Vykdomi projektai

Skyriaus mokslininkai dalyvavo tarptautiniuose projektuose projektuose:

FP7-REGPOT-2007-3 projektas FEED-TO-FOOD „Reinforcement of FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir mokslininkų kompetenciją.

FP7-REGPOT-2007  projektas BALTFOODQUAL, „Unlocking Animal Food Quality Research Potential in Baltic Region by Developing Scientific and Technical Capacities of the Research Institute “Sigra”. 2007-2011 m.

 KPP priemonės „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“  antrosios veiklos srities „ Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2010-2013 m. Projekto tikslas- skleisti inovatyvias ūkinės paskirties gyvūnų auginimo sistemas, skatinti diegti mokslo naujoves, kurios leistų mažinti aplinkos taršą ir prisidėtų prie kraštovaizdžio išsaugojimo, užtikrintų gyvūnų gerovės ir higienos reikalavimų įgyvendinimą, pateiktų naujus ekonominio ūkininkavimo metodus racionaliau panaudojant turimus materialiuosius, piniginius bei žmogiškuosius išteklius galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose, bei paskatintų projekto naudos gavėjus šeimos ūkiuose gaminti maisto produkciją galutiniams vartotojams.

Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyrius
Apie skyrių

Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriuje dirba 23 darbuotojai.

Pagrindinis veiklos tikslas –sudaryti reikiamas sąlygas mokslinio tyrimo darbams bei gamybiniams bandymams atlikti, gamybinėmis sąlygomis patikrinti naujų technologijų ir instituto mokslininkų parengtų rekomendacijų efektyvumą, rentabiliai plėtoti gamybą.

Istorija

Baisogalos eksperimentinis ūkis, įkurtas 1948 metais, buvo pagrindinė bazė, kurioje atliekami įvairūs moksliniai tyrimai susiję su galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, pašarų gamyba ir jų ruošimo technologijomis. Tuo metu ūkio bendras žemės plotas buvo 2998 ha, tame skaičiuje 2470 ha žemės ūkio naudmenų. Eksperimentinio ūkio įkūrimo pradžioje ūkyje buvo laikomi 235 galvijai, iš kurių 93 melžiamos karvės, 62 avys, 141 žąsis.

Pradėjus stiprėti ūkio ekonominiams rodikliams prie eksperimentinio ūkio buvo jungiami silpnesni ūkiai ir didinami žemės plotai bei gyvulių skaičius. Eksperimentinis ūkis buvo veislininkystės ūkis, laikė elitines Lietuvos juodmargių ir Olandų juodmargių galvijų ir Lietuvos baltųjų kiaulių bandas.

1990 m. Baisogalos eksperimentinis ūkis valdė 6750 ha bendrą žemės plotą, iš kurio 5190 ha žemės ūkio naudmenų. Buvo laikoma 3321 galvijų: iš jų 1100 melžiamų karvių, 3211 kiaulių, 55 arklių, 2083 dedeklių vištų. Ūkyje dirbo 800 darbuotojų.

1963 metais buvo įkurtas Šeduvos eksperimentinis ūkis, kuris 1964 metais patvirtintas Lietuvos juodgalvių avių veislininkystės ūkiu, o nuo 1976 metų – avininkystės ir kailinės  žvėrininkystės specializuotu ūkiu. Buvo laikoma 2020 avių, iš jų 1340 ėriavedžių, 14480 kailinių žvėrelių, iš jų 11917 audinių ir 2563 lapių.

1975 metais įkurtas Vėriškių eksperimentinis ūkis, kuris buvo specializuotas parodomasis kiaulininkystės ūkis. Jame buvo sukomplektuota Lietuvos baltųjų kiaulių banda, laikoma 1000 kiaulių, bei atliekami kiaulių veislininkystės tyrimai.

1976 metais įkurtas Merkio eksperimentinis ūkis – specializuotas pašarų gamybos ūkis, turintis laistomas ganyklas. Jame mokslininkai atlikdavo pašarų gamybos tyrimus.

1975 metais buvo sukurtas Baisogalos tarpūkinis susivienijimas, kurį sudarė Baisogalos, Šeduvos, Vėriškių ir Merkio eksperimentiniai ūkiai.

Iki 1990 m. Lietuvos gyvulininkystės institutas bandymų tikslams naudojo 4 skirtingos specializacijos ūkius, kurie valdė 19519 ha bendrą žemės plotą, iš kurio 15091 ha sudarė žemės ūkio naudmenos. Buvo laikomi 9178 galvijai, iš jų 2750 melžiamų karvių, 9415 kiaulių, 136 arkliai, 1792 avys ir 14480 kailinių žvėrelių. Ūkiuose dirbo 2022 darbuotojai.

Atkūrus nepriklausomybę, Baisogalos eksperimentinis ūkis buvo suskaldytas. Dalis žemės ir turto atiduota pajininkams. Susikūrė Baisogalos žemės ūkio bendrovė. Trečdalis eksperimentinio ūkio turto atiteko naujai įkurtam Bandymų skyriui. Ūkyje liko 600 galvijų, iš kurių 200 melžiamų karvių ir 400 kiaulių, iš kurių 40 paršavedžių. Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriuje liko dirbti 113 darbuotojų. Susiklosčius sudėtingai situacijai rinkoje bei sumažėjus gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainoms, 2002 m. gyvulių skaičių Bandymų skyriuje teko mažinti. Liko 275 galvijai, o kiaulių auginimo buvo visiškai atsisakyta. Situacijai žemės ūkyje gerėjant, pastaraisiais metais galvijų banda didinama. 

Veikla

Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyrius yra ūkiskaitinis padalinys, išgyvenantis iš savo ūkinės veiklos ir pajamų, gaunamų už parduodamą produkciją. Bendras žemės plotas – 757,62 ha, t.t. žemės ūkio naudmenos – 742,49 ha. Auginamos pašarinės, grūdinės ir aliejinės kultūros. Bandymų skyrius specializuojasi pieno-mėsos galvijininkystėje. Ūkyje laikomi 349 galvijai, iš jų 184 – galvijų prieauglis, 165 – melžiamos karvės, tarp kurių 23 – genofondinės.

Skyrius pagrindines pajamas gauna parduodamas pieną ir grūdus. Skyrius pašarams augina kukurūzus ir liucerną, iš kurių gyvuliams kasmet paruošiami baltymingi ir aukštos energetinės vertės pašarai. Pastatytos naujos modernios mėšlidės.

Studijos

Veterinarijos akademijos studentai trumpalaikių vizitų metu supažindinami su pažangia gyvulininkystės ūkio organizavimo patirtimi.

Gyvūnų mitybos ir pašarų skyrius
Apie skyrių

Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriuje dirba 10 darbuotojų: 1 vyriausiasis ir 3 vyresnieji mokslo darbuotojai, studijuoja 2 doktorantai, dirba 2 zootechnikai ir 2 laborantai.

Pagrindinė skyriaus veikla- tyrimai pašarų gamybos, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės srityje. Vykdomų mokslinių tyrimų tikslas –ištirti naujomis technologijomis paruoštų bei naujų pašarų biologinę vertę, jų tinkamumą gyvūnų mitybai, įvertinti gyvūnų mitybos faktorių poveikį jų sveikatingumui , gauti maistingą, funkcionalią bei saugią gyvūninę produkciją.

Teikiamos mokslinės paslaugos:

rengiamos mokslinių tyrimų ir gamybinių bandymų gyvūnų mitybos ir pašarų gamybos srityje atlikimo metodikos,

rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos žolinių bei kitų pašarų konservavimui, jų paruošimo šėrimui, naujų pašarų gamybos ir šėrimo technologijų taikymui, gyvūnų mitybos optimizavimui,

pašarų priedų, pašarinių žaliavų, pašarų papildų, biologiškai aktyvių medžiagų ekspertizė ir jų naudojimo nurodymų (instrukcijų) rengimas;

žemės ūkio pašarų sektoriaus teisės dokumentų rengimas ir pritaikymas prie ES reikalavimų.

Istorija

Gyvulių šėrimo skyrius buvo įkurtas 1948 m. Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio instituto Gyvulininkystės mokslinių tyrimų stoties eksperimentinėje bazėje (Baisogaloje). 1952 m.  įkūrus Gyvulininkystės ir veterinarijos institutą, Gyvūnų šėrimo sektorius buvo vienas iš instituto padalinių. 1956 m. reorganizavus institutą, prie jo buvo prijungta ir Gyvulininkystės mokslinių tyrimų stoties eksperimentinė bazė. Galvijininkystės skyrių sudarė Galvijų šėrimo, Veisimo, Galvijininkystės organizavimo sektoriai. 2002 m., keičiant instituto struktūrą prie Galvijų šėrimo sektoriaus buvo prijungti Kiaulių šėrimo ir Pašarų technologijos sektoriai,  įkurtas Gyvūnų mitybos ir pašarų skyrius.

Skyriui nuo 1952 iki 1976 m. vadovavo dr. Juozas Kunskas,   nuo 1976 iki 2002 m. – prof. habil. dr. Vytautas Tarvydas, nuo  2002 m. – dr. Virginijus  Uchockis.

Skyriaus mokslininkai ištyrė naujomis technologijomis pagamintų pašarų: šienainio, presuotų žolės kapojų, šiaudų-koncentratų, bei kitų apėmingų pašarų mišinių efektyvumą  melžiamų karvių ir galvijų prieauglio racionuose. Paruošė ir išbandė nenugriebto pieno pakaitalų receptus atjunkytiems veršeliams. Ištyrė barotermiškai apdorotų ir traiškytų grūdų, nepilnai pribrendusių traiškytų konservuotų grūdų maistinę vertę ir šių pašarų panaudojimo melžiamų karvių ir galvijų šėrimui efektyvumą. Moksliškai įvertino biologiškai aktyvių medžiagų (probiotikų ir prebiotikų) įtaką pašaro maisto medžiagų virškinamumui, įsisavinimui, ž.ū. paskirties gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei bei saugumui. Paruošė ir bandymuose su gyvūnais patikrino kombinuotųjų pašarų ir baltyminių-vitamininių-mineralinių papildų bei premiksų receptus galvijų prieaugliui, melžiamoms karvėms ir  kiaulėms. 

Mokslinė veikla

Skyriuje vykdomos 4 mokslinių tyrimų temos:

1. Baltymingų pašarų pasisavinimo galvijų prieskrandyje ir jų įtakos produktyvumui tyrimai

2. Pašarų antrinės fermentacijos cheminių ir mikrobiologinių procesų bei aerobinio stabilumo tyrimai

3. Biotechnologinių inovacijų įtakos pirminės gamybos pašarų fermentacijos procesams, maistingumui bei ž.ū. gyvūnų produkcijos kokybei tyrimai

4. Maisto pramonės eigoje susidarančių produktų panaudojimo įtaka kiaulių produktyvumui, maisto medžiagų virškinamumui bei kiaulienos kokybei

Studijos

Skyriuje studijuoja du doktorantai. Doktorantų mokslinių darbų temos:

Virškinimo procesų karvių didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumo tyrimai, naudojant šėrimui pramonės šalutinius produktus (2009 -2013 m.). Vadovas- dr. Virginijus Uchockis.  

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Latvijos žemės universiteto Biotechnologijos ir veterinarijos institutu ,,Sigra“, Novi Sad universiteto Maisto technologijos institutu  (Serbija), LR Žemės ūkio ministerija, Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VĮ ,,Pieno tyrimai“, gyvulių augintojų asociacijomis, ūkiais ir kitais gyvulių augintojais, LŽŪU,  VA , LAEI ir LŽI mokslo darbuotojais, Austrijos kompanija „Biomin“ , Danijos kompanija „Chr. Hansen“ , AB ,,Nordic Sugar Kėdainiai“ , UAB „Dotnuvos projektai“ ir kitais ūkio subjektais.

Vykdomi projektai

Skyriaus mokslininkai dalyvauja projektuose:

FP7-REGPOT-2007-3 projektas FEED-TO-FOOD „Reinforcement of FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir mokslininkų kompetenciją. Įgyvendinant projektą, 2010 m. gegužę dvi serbų mokslininkės stažavosi ir įsisavino daugelį pašarų tyrimo metodų. Tais pačiais metais  skyriaus darbuotojas išvyko į Novi Sad universitetą (Serbija) mokytis dirbti su nauja pašarų gamybos įranga bei dalyvauti konferencijoje ir seminare.

FP7-REGPOT-2007  projektas BALTFOODQUAL, „Unlocking Animal Food Quality Research Potential in Baltic Region by Developing Scientific and Technical Capacities of the Research Institute “Sigra”. 2007-2011 m.

KPP priemonės „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“  antrosios veiklos srities „ Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2010-2013 m. Projekto tikslas- skleisti inovatyvias ūkinės paskirties gyvūnų auginimo sistemas, skatinti diegti mokslo naujoves, kurios leistų mažinti aplinkos taršą ir prisidėtų prie kraštovaizdžio išsaugojimo, užtikrintų gyvūnų gerovės ir higienos reikalavimų įgyvendinimą, pateiktų naujus ekonominio ūkininkavimo metodus racionaliau panaudojant turimus materialiuosius, piniginius bei žmogiškuosius išteklius galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose, bei paskatintų projekto naudos gavėjus šeimos ūkiuose gaminti maisto produkciją galutiniams vartotojams.

Gyvūnų reprodukcijos skyrius
Apie skyrių

Gyvūnų reprodukcijos skyriuje dirba 5 mokslo darbuotojai: 1 vyriausiasis mokslo darbuotojas – habilituotas mokslų daktaras ir 4 vyresnieji mokslo darbuotojai, turintys biomedicinos mokslų daktaro laipsnius. Doktorantūroje studijuoja  1 doktorantas. Skyriuje dirba 2 zootechnikai ir 1 laborantas.

Pagrindinis mokslinių tiriamųjų darbų tikslas yra užtikrinti gerus gyvūnų vaisos rodiklius.

Teikiamos mokslinės paslaugos:

rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos gyvūnų reprodukcinių problemų klausimais;

gyvūnų spermos ir embrionų  kriokonservavimas;

techninės įrangos gyvulių sėklinimui ir embrionų transplantavimui komplektavimas;

patinų spermos kriokonservavimo skiediklių kūrimas.

Istorija

Moksliniai tiriamieji darbai gyvūnų reprodukcijos srityje Gyvulininkystės institute buvo pradėti jau 1956 m., įsteigus Gyvulių sėklinimo laboratoriją, kuriai vadovavo prof. Pranas Pakėnas Pagrindiniai tikslai – gyvulių apvaisinimo padidinimas, sėklinimo įdiegimas Lietuvoje bei sėklinimo praktikos keliamų reikalavimų patenkinimas. Buvo organizuojami sėklinimo specialistų ruošimo kursai, rengiamos mokymo priemonės ir nurodymai. Tobulinant gyvulių sėklinimą, buvo vykdomi ir moksliniai tiriamieji darbai. Nustatyta šėrimo ir naudojimo įtaka bulių ir avinų spermatogenezei. Radioaktyvių izotopų metodu išaiškinta avinų, bulių, eržilų ir kuilių spermatogenezės trukmė. Buvo tiriama amžiaus įtaka bulių ir kuilių sėklidžių morfologiniams pakitimams, spermatogenezės intensyvumui ir spermos produkcijai. Paruoštas elektrometrinis būdas patelių lyties funkcijų dinamikai tirti. Pritaikyta metodika gimdos elektriniam aktyvumui tirti ir registruoti. Tai sudarė mokslinį pagrindą bulių spermos ėmimo, užšaldymo ir naudojimo technologijos kūrimui. Bendradarbiaujant su kitų institucijų konstruktoriais, buvo sukurti reikiami įrengimai ir prietaisai technologijai diegti. 1982 m. už Baisogalos bulių šėrimo ir laikymo, paruošimo spermos paėmimui ir jos kriokonservavimo technologijos sukūrimą ir įdiegimą skyriaus mokslininkams paskirta Lietuvos valstybinė premija. Ši technologija yra viena iš trijų pripažintų ir visame pasaulyje naudojamų technologijų. Devyni skyriuje sukonstruoti prietaisai ir įrengimai pripažinti išradimais.

1985 metais buvo įkurtas Embrionų transplantavimo sektorius, kuriam vadovavo dr. P. Žunda. Nuo 1992 m. minėti padaliniai sujungti į Gyvulių reprodukcijos laboratoriją, kuri 2002 m. tapo Gyvūnų reprodukcijos skyriumi. Padaliniui nuo 1992 iki 2007m vadovavo dr. J. Kutra, o nuo 2007 m. vadovauja dr. A. Šiukščius.

Padalinio mokslininkai pirmieji Lietuvoje sėkmingai atliko galvijų embrionų transplantaciją ir šį metodą įdiegė praktikoje. Buvo tiriamas hormoninių preparatų poveikis donorių organizmui, embrionų kokybei ir prigijimui. Įsisavintas mikrochirurginis embrionų dalinimas. Embrionų lyčiai nustatyti panaudota polimerazinė grandininė reakcija ( PGR ). Nustatyta embrionų biopsijos atlikimo būdo bei dydžio įtaka embrionų lyties nustatymo efektyvumui.

Buvo atliekami gonadotropinų hormonų poveikio paršavedžių ir kuilių lytinėms funkcijos bei produktyvumui tyrimai. Nustatyta, kaip atskiros lytinių hormonų kombinacijos veikia lytinį ciklą ir spermatogenezę. Tirta pelėsinių grybelių produkuojamo mikotoksino zearalenono įtaka kuilių ir subrendusių kiaulaičių reprodukcinėms savybėms bei jo neigiamą poveikį mažinančių, surišančių ir biotransformuojančių medžiagų panaudojimas.

Atlikti eržilų reprodukcinių savybių tyrimai, nustatant spermos kokybinių parametrų priklausomybę nuo veislės, metų laiko ir kitų faktorių. 

Mokslinė veikla

Mokslinio tiriamojo darbo kryptis – gyvūnų reprodukcijos biologijos tyrimai. Skyriaus darbuotojai vykdo mokslinę temą  „Žemų temperatūrų poveikio žinduolių gametų gyvybingumui tyrimas“, kuri apima du mokslinius darbus.

Kriokonservavimo procesų įtakos kuilių spermos kokybei tyrimai

Siekiama optimizuoti kuilių spermos paruošimo kriokonservavimui parametrus: nustatyti optimalią atvėsinimo, skiedimo bei skiediklio temperatūrą, koncentravimo režimą, parinkti tinkamiausią skiediklį.  Ieškoma užšaldymo režimų, darančių mažiausią neigiamą poveikį kuilių spermos apvaisinamajai galiai. Kuriami spermos kriokonservavimo skiedikliai.

Gyvūnų ovocitų vystymosi kompetencijos tyrimai.

Tiriama įvairių aplinkos faktorių įtaka ovocitų vystymosi kompetencijai. Atliekami embrionų gavimo in vitro (subrandinimo, apvaisinimo, kultivavimo) sistemos bei atskirų jos elementų tyrimai ir tobulinimas. Tiriami galvijų ovocitų gyvybingumo pokyčiai po užšaldymo skirtingais metodais bei naudojant įvairius krioprotektorius

Ieškoma tinkamiausių technologinių gametų kriokonservavimo parametrų atskiroms gyvūnų rūšims, įtraukiant ir laukinius gyvūnus lapes, delfinus ir kt. Planuojama kurti medžiagas, priemones bei įrankius, palengvinančius gyvūnų spermos, embrionų ir ovocitų kriokonservavimą ir panaudojimą.

Studijos

Skyriuje studijuoja doktorantas, kuris vykdo mokslinį darbą tema

„Kriokonservavimo technologinių procesų įtaka kuilių spermos kokybei“. Vadovas – habil. dr. Vidmantas Pileckas (2010-2013)

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslinėmis institucijomis bei ūkio subjektais, užsiimančiais gyvulininkystės veikla:  Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi, UAB „Marijampolės veislininkystė“, UAB „Šiaulių regiono veislininkystė“ ir UAB „Litgenas“. Skyriaus mokslininkai dalyvauja Association Europeenne de transfert embryonnaire veikloje.

Vykdomi projektai

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM Projekto trukmė 2012 -2015.

Dalyvauta COST veikloje Nr. FA0702 GEMINI „Maternal interaction with gametes and embryos“. 2008 – 2012 metais. Veikla buvo siekiama suburti Europos mokslininkus, dirbančius reprodukcijos srityje, siekti pažangos tiriant sąveikas tarp gametų, embrionų ir moteriškojo reprodukcinio trakto skirtingose reprodukcinio ciklo stadijose bei nėštumo metu tiek sveikos, tiek sutrikusios mitybos ir metabolizmo motininiame organizme sąlygomis. Veikloje dalyvavo 23 Europos šalių mokslininkai,  buvo keičiamasi patyrimu metinėse konferencijose, seminaruose, trumpalaikėse mokslinėse misijose.

Dalyvaujama COST veikloje EPICONCEPT “Epigenetika ir pastojimo aplinka. Pastojimo aplinka kaip epigenetinis svertas optimizuojant maisto gamybą ir žemės ūkio paskirties gyvūnų sveikatą“ („Epigenetics and Periconception Environment – Periconception environment as an epigenomic lever for optimising food production and health in livestock“)2012 2016 metai. Projekto tikslas yra sukurti Europos mokslininkų ir pramonės atstovų tinklą tam, kad nustatyti kaip pastojimo laikotarpio aplinka veikia žemės ūkio paskirties gyvūnų sveikatą, vaisingumą, produktyvumą ir kurie faktoriai iššaukia gametų ir embrionų epigenetinius pokyčius.

Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius
Apie skyrių

Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriuje dirba 8 darbuotojai, iš jų 5 mokslininkai, 2 tyrėjai ir 1 laborantas.

Pagrindinė skyriaus veikla – moksliniai tyrimai gyvūnų veisimo ir genetikos srityje. Skyriuje atliekami ūkinių gyvūnų fenotipinės ir genetinės įvairovės tyrimai, vykdoma progresyvesnių selekcijos metodų paieška ir diegimas, analizuojama atskirų populiacijų būklė ir nustatoma inbrydingo laipsnio įtaka populiacijos gyvybingumui bei tolesniam plėtojimui, analizuojama įvairių faktorių įtaka gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, tiriamos institute saugomų žemaitukų arklių, vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių, šėmų ir baltnugarių galvijų, vietinių šiurkščiavilnių avių bei vištinių žąsų biologinės-ūkinės savybės, kuriamos naujos linijos ir ieškoma nišų kuo platesniam genetinių išteklių panaudojimui.

Teikiamos mokslinės paslaugos:

rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos skirtingų veislių galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklių veisimo bei selekcijos, gyvūnų genetinių išteklių monitoringo klausimais;

veisimo planų ir selekcinių programų rengimas;

žemaitukų veislės arklių registro bei stambiųjų žemaitukų, Orlovo ir prancūzų ristūnų kilmės knygų vedimas;

informacijos apie Lietuvos ūkinių gyvūnų veisles teikimas FAO, DAD-IS ir EAAP;

galvijų ir arklių kilmės nustatymas bei ekspertizė, arklių kraujo baltymų polimorfizmo tyrimai;

gyvūnų kraujo ir DNR pavyzdžių kaupimas bei komplemento, reikalingo kraujo grupių testavimui, gamyba.

Istorija

Veislinė gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka. Todėl gyvūnų produktyvumo genetinio potencialo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas visuomet buvo vieni svarbiausių Gyvulininkystės instituto mokslinės veiklos uždavinių. Nuo pat instituto įkūrimo (1952 m.) jo struktūroje buvo Gyvulių veisimo sektorius, o vėliau (nuo 1956 m.) gyvūnų veisimo ir genetikos srities tyrimai buvo atliekami Galvijininkystės (vedėjai: J. Kuosa – 1956-1960; R. Žebenka – 1960-1964; K. Strolys – 1966-1971; V. Tarvydas – 1972-2000), Kiaulininkystės (vedėjai: R. Makoveckas – 1956-1980; J. Šveistys – 1981-1999), Avininkystės ir kailinės žvėrininkystės (vedėjai: A. Blažys – 1956-1957, S. Danta – 1958-1982), Paukštininkystės (vedėjas K. Jackūnas – 1956-1968) ir Arklininkystės (vedėjas V. Barauskas – 1956-1960) skyriuose bei Imunogenetikos laboratorijoje, įkurtoje 1966 m. (vedėjai: Z. Vagonis – 1966-1977; A. Vinikas – 1978-1985). Pakeitus instituto struktūrą, nuo 1971 m. šios srities tyrimus tęsė Galvijų veisimo (vedėjas K. Strolys –1971-2000) ir Kiaulių veisimo (vedėjai: R. Makoveckas – 1971-1978; V. Džiaugys – 1978-2000; R. Klimas – 2001-2002) sektoriai bei Smulkiųjų gyvulių ir paukščių (vėliau – Pagalbinių gyvulininkystės šakų) skyriaus darbuotojai (vedėjai: S. Danta, A. Vinikas, A. Kanapeckas – 1985-1995). Nežymūs instituto struktūriniai pakeitimai buvo vykdomi ir 1987 m. bei 1992 m. Nuo 1988 m., panaikinus Imunogenetikos laboratoriją, kraujo grupių tyrimai buvo tęsiami Respublikinėje ūkiskaitinėje gyvulių kraujo grupių laboratorijoje, įkurtoje 1972 m. prie Lietuvos gyvulininkystės instituto Baisogalos eksperimentinio ūkio. 1992 m. ši laboratorija tapo instituto struktūriniu padaliniu ir buvo pavadinta Gyvulių kilmės patikrinimo laboratorija (vedėja B. Boveinienė – 1972-2003), veikianti iki šiol.

Gyvūnų veisimo ir genetikos srities mokslininkai yra išanalizavę nacionalinių veislių galvijų, arklių, kiaulių ir avių kilmę, jų susikūrimo istoriją, ištyrę biologines-ūkines savybes, paruošę jų gerinimo ir vertinimo sistemas, sukūrę geriausius veislių derinius, ištyrę įvairių veiksnių poveikį gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, paruošę daugybę rekomendacijų ir pasiūlymų produktyvių bandų kūrimui bei pažangesniam veislinio darbo organizavimui. Vieni svarbiausių mokslininkų darbų – Lietuvos baltųjų kiaulių veislės sukūrimas, Lietuvos juodgalvių avių veislės tobulinimas ir žemaitukų arklių populiacijos atkūrimas.

2002 m. instituto tarybos nutarimu patvirtintas atskiras mokslinis padalinys – Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius, kuriam priskirta Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorija ir Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė. Šiam skyriui nuo 2003 m. vadovauja dr. Birutė Zapasnikienė. 2009 m. įkūrus institute Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą, 2010 m. į pastarąjį buvo perkelta Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė (1 zootechnikas ir 6 pagalbiniai darbininkai, prižiūrintys saugomus retų vietinių veislių gyvūnus).

Mokslinė veikla

Skyriaus mokslinės veiklos kryptys: gyvūnų kilmės ir genetinės įvairovės tyrimai; gyvūnų potencialių galimybių tyrimai ir veisimo schemų optimizavimas.

Skyriaus darbuotojų vykdomų mokslinių tyrimų darbų temos:

Genetinių ir kitų veiksnių poveikio Lietuvoje auginamų avių biologinėms-ūkinėms savybėms tyrimai (2013-2020).

Tiriamas atskirų veiksnių poveikis avių genetinei vertei, prieauglio augimo intensyvumui, avių produktyvumui bei produkcijos kokybei.

Įvairių genotipų įtaka mėsos kokybei ir jos įvairovei (2009-2014). Atliekami riebalų rūgščių sudėties šernienoje ir riebalų rūgščių stabilumo, saugant mėsą žemoje temperatūroje ir oksidacinėje aplinkoje, tyrimai.

Lietuvoje veisiamų galvijų ūkinių-biologinių savybių tyrimai (2009-2015). Analizuojami vietinių šėmų ir baltnugarių galvijų kilmės duomenys, tiriamos fenotipinės savybės, atliekami kraujo grupių tyrimai, vykdoma požymių išsiskaidymo analizė.

Lietuvos žemės ūkio paskirties gyvūnų veislių biologinės įvairovės tyrimai (2006-2014). Vykdomas Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas su šernais, vertinamas hibridų eksterjeras ir mėsos kokybė, atliekama skirtingo genotipo gyvūnų kraujo lipoproteinų kiekio analizė, atliekami kraniologiniai tyrimai. Kuriamos naujos žemaitukų arklių veislės linijos, vykdomi arklių kraujo grupių ir baltymų polimorfizmo tyrimai, vertinamos Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų fenotipinės bei genotipinės savybės. Taip pat atliekami naminių paukščių linijų bei veislių bioįvairovės tyrimai, panaudojant genetinius žymenis.

Studijos

Skyriuje studijuoja dvi doktorantės. Doktorantų mokslinių darbų temos:

Lietuvos žalųjų galvijų veislės genealoginė struktūra ir skirtingų genotipų savybės (2009-2013). Vadovė – dr. V. Razmaitė.

Atkuriamos vietinių baltnugarių galvijų populiacijos kitimo bei ūkinių-biologinių savybių tyrimas (2009-2013). Vadovė – dr. R. Šveistienė.

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Kadangi skyriaus mokslininkai aktyviai dalyvauja ruošiant valstybines gyvulių veislininkystės programas, strategijas, įvairias nuorodas bei taisykles, todėl glaudžiai bendradarbiauja su LR ŽŪM Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriumi, Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM, Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi, VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriumi ir įvairiomis gyvulių augintojų asociacijomis (žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų arklių, kiaulių, avių, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų ir kt.).

Skyriaus mokslininkai palaiko ryšius su Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos bei Gyvulininkystės katedromis ir Gyvūnų genetikos, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijomis. Geri ir draugiški ryšiai yra palaikomi su Latvijos žemės ūkio universiteto Gyvulininkystės katedra bei mokslinių tyrimų institutu „Sigra“, su Estijos veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos laboratorija, Šiaurės šalių ūkinių gyvūnų genetiniu banku, Švedijos žemės ūkio universiteto Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra bei panašios srities mokslininkais iš Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Australijos ir kitų šalių.

Vykdomi projektai

Skyriaus mokslininkai dalyvauja COST veikloje FAIM  „Nedestruktyvių atvaizdavimo ir spektroskopinių metodų optimizavimas ir standartizavimas siekiant patobulinti žemes ūkio gyvūnų kūno struktūrą ir mėsos kokybę“ („Optimising and standardising non-destructive imaging and spectroscopic methods to improve the determination of body composition and meat quality in farm animals“).

KPP priemonės „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“  antrosios veiklos srities „ Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2010-2013 m. Projekto tikslas- skleisti inovatyvias ūkinės paskirties gyvūnų auginimo sistemas, skatinti diegti mokslo naujoves, kurios leistų mažinti aplinkos taršą ir prisidėtų prie kraštovaizdžio išsaugojimo, užtikrintų gyvūnų gerovės ir higienos reikalavimų įgyvendinimą, pateiktų naujus ekonominio ūkininkavimo metodus racionaliau panaudojant turimus materialiuosius, piniginius bei žmogiškuosius išteklius galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose, bei paskatintų projekto naudos gavėjus šeimos ūkiuose gaminti maisto produkciją galutiniams vartotojams.

KPP priemonės „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“  antrosios veiklos srities „ Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Skirtingų technologijų taikymas siekiant išryškinti žirgų ūkines-biologines savybes siekiant padidinti žirgininkystės ūkių veiklos našumą, pelningumą ir konkurencingumą.‘

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras
Apie centrą

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centre dirba 9 darbuotojai, iš jų 2 – centre, o zootechnikas bei 6 pagalbinio personalo darbuotojai – Genofondo išsaugojimo grupėje.


Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras yra Gyvulininkystės instituto padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė koordinuoti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną ir išsaugojimą šalies mastu. 

Istorija

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybė keisti visuomenės požiūrį į gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimą.

Prof. J. Šveisčio rūpesčio, pastangų ir autoriteto dėka iš Žemės ūkio ministerijos buvo gautos lėšos išlikusiems gyvūnams supirkti, suformuoti bandas ir jas išlaikyti. 1993-1996 m. buvo organizuotos išlikusių gyvulių paieškos ekspedicijos į nuošalias šalies vietoves. Taip nuo 1994 m. Gyvulininkystės institute yra suformuotos ir saugomos ūkinių gyvūnų bandos: vietinių kiaulių, žemaitukų arklių ir vietinių šiurkščiavilnių avių, šėmų bei baltnugarių galvijų, senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių bandos ir vištinių žąsų pulkas. Saugomų veislių bandų formavimui ir saugojimui iki 1999 m. vadovavo Lietuvos Gyvulininkystės instituto Kiaulininkystės skyriaus vedėjas prof. J. Šveistys, vėliau Gyvūnų išsaugojimo grupei vadovavo dr. Violeta Razmaitė, o nuo 2003 iki 2009 m. dr. – B. Zapasnikienė.

2008 m. patvirtinta naujai paruošta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa, kurios tikslas – kintančios aplinkos sąlygomis užtikrinti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, racionalų ir tausų naudojimą, apsaugoti juos nuo nykimo, sudaryti palankias sąlygas ūkinių gyvūnų rūšių evoliucijai, užtikrinti populiacijų tvarumą. 2008 m. pabaigoje buvo įkurtas Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras. 2009 m. gruodžio mėn. Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė (kurią sudarė 1 zootechnikas ir 7 pagalbiniai darbuotojai) priskirta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrui, kuriam buvo pavesta koordinuoti grupės veiklą.

Veikla

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras (toliau – Centras) koordinuoja žemės ūkio gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei saugo ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą.

Centras, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: koordinuoja ūkinių gyvūnų, įtrauktų į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą (LR Žemės ūkio ministro 2008.02.06 įsakymas Nr. 3D-58), genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną, atranką, išsaugojimą bei naudojimą, kaupia informaciją apie Lietuvos ūkinių gyvūnų veislių skaitlingumo pokyčius ir rekomenduoja priemones joms išsaugoti; pagal poreikius kaupia žemės ūkio gyvūnų genetinę medžiagą, saugojimui Centre ir koordinuoja žemės ūkio gyvūnų genetinės medžiagos saugojimą kituose naudojamuosiuose ir saugojamuosiuose ūkinių gyvūnų genų bankuose; diegia naujas ir tobulina esamas žemės ūkio gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių ilgalaikio kaupimo ir saugojimo technologijas; inicijuoja ir koordinuoja bendras su kitomis institucijomis ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių programas; bendradarbiauja su kitų šalių ūkinių gyvūnų genų bankais, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant tarptautines programas žemės ūkio gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių klausimais. Dalyvauta tarptautiniame projekte „Europos vilnos“(2010).

Bendradarbiaujant su instituto Reprodukcijos skyriaus darbuotojais pradėta šaldyti ir kaupti kuilių sperma (2009.), su UAB „Vilniaus žirgynas“ darbuotojais – eržilų sperma (2009-2010), pradėtas kaupti DNR bankas (2009-2010), vykdomas vietinių galvijų veislių inventorizavimas ir charakterizavimas (2009-2010).

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Centro darbuotojai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis, užsiimančiomis gyvūnų genetinių išteklių saugojimu – Europos nykstančių veislių ir sėklų monitoringo instituto mokslininkais (Monitoring Institute for Rare Breeds and Seeds in Europe Schneebergstr), Šiaurės šalių genų banko gyvulininkystės specialistais, Wageningeno universiteto ir tyrimų centro,  Nyderlandų genetinių išteklių centru (Centre for Genetic Resources, the Netherlands (CGN) Wageningen University and Research Centre), Europos regionų gyvūnų genetinių išteklių centru (European Regional Focal Point for Animal Genetic Resources (ERFP)), „Lelkendorfo Ark“ parku (Vokietija) Lietuvos ir užsienio veislininkystės institucijų specialistais.

Vykdomi projektai

2008 m. Institute saugomos ūkinių gyvūnų veislės buvo sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas.

Centro iniciatyva 2010 m. buvo įkurta Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija.

Centro darbuotojai dalyvauja įvairiuose projektuose:

Tarptautinė konferencija – paroda bei vaikų piešinių konkursas „Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių populiarinimas“ (2010);

 Vietinių veislių pristatymas pilies ūkio kiemelyje, Raudonės pilies festivalyje „Panemunių žiedai“,(2010).

Techninė – ūkinė tarnyba

Techninės-ūkinės tarnybos darbuotojai rūpinasi Instituto pastatų ir aplinkos priežiūra, atlieka inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, šildymo, telekomunikacijų, kanalizacijos) einamąjį remontą, rūpinasi transporto priemonių eksploatavimu ir remontu.

Tarnyboje dirba 7 darbuotojai: vedėjas-energetikas, elektrošaltkalvis santechnikas, vairuotojas, traktorininkas, 2 valytojos ir aplinkos tvarkytojas. Šildymo sezono metu terminuotai dirba 2 kūrikai.

Techninei-ūkinei tarnybai vadovauja Zenonas Pletkus.

 

Techninė – ūkinė tarnyba

Zenonas Pletkus
Tarnybos vedėjas-energetikas

Tel. (8422) 65383 
Mobil.tel. (8 612) 14090
El.paštas:zpletkus@centras.lt