Kokybės užtikrinimas

KOKYBĖS VALDYMO PRINCIPAI

Universiteto veiklos kokybė grindžiama nuosekliu ir tęstiniu procesu, apimančiu visas institucijos veiklos sritis ir užtikrinančiu nuolatinį veiklos procesų tobulinimą. Jis grindžiamas nuolatinio tobulėjimo ir bendros atsakomybės principu, kurį praktikuoja visi bendruomenės nariai.

Kokybės siekis nėra tik formalus reikalavimas – tai kasdienė praktika, formuojanti kokybės kultūrą, kurią palaiko dialogas, atvirumas ir bendradarbiavimas tarp universiteto darbuotojų, studentų, išorės partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių.

Kokybės valdymas padeda užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Universiteto veikla. Šiam tikslui pasiekti Universitetas taiko integruotus ir pagrįstus metodus, priemones ir praktikas, kurios sudaro Universiteto kokybės valdymo sistemą. Ši sistema leidžia Universitetui lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, užtikrinti nuolatinį tobulėjimą ir generuoti pridėtinę vertę tiek akademinei bendruomenei, tiek visuomenei.

Lyderystė ir kokybės valdymo įsipareigojimai

Atsakomybė už kokybės valdymą dera su Universiteto statute ir kituose teisės aktuose apibrėžtomis bendruomenės narių pareigomis ir teisėmis ir yra integruota į kasdienines veiklas. Universiteto rektorius atsakingas už lyderystę ir bendrą Universiteto veiklos ir rezultatų kokybę, pasidalydamas atsakomybe su prorektoriais pagal jų veiklos sritis. Kokybės ir strategijos stebėsenos tarnyba kartu su Kokybės komisija koordinuoja Universiteto kokybės valdymą. Fakultetų dekanai ir mokslo institutų direktoriai, taip pat Universiteto administracinių padalinių vadovai atsako už savo padalinių veiklos ir rezultatų kokybę. Kiekvienas bendruomenės narys yra atsakingas už savo darbo ir veiklos kokybę bei jų tobulinimą savo vaidmenyje kaip:

  • tyrėjas;
  • dėstytojas;
  • studentas;
  • administracijos darbuotojas.

Universiteto kokybės valdymo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo standarto ESG2015 nuostatomis ir įgyvendinama taikant nuolatinio gerinimo ciklo modelį.

Universiteto kokybės užtikrinimo sistema pagrįsta nuolatinio gerinimo ciklo modeliu (angl. PDCA: Plan, Do, Check, Act / Adjust), kuris skirtas sistemingam veiklos procesų valdymui, sprendimų priėmimui ir veiklos rezultatų gerinimui. Šis kokybės užtikrinimo modelis padeda kurti kokybės kultūrą Universitete, skatindamas nuosekliai tobulinti veiklos efektyvumą ir kokybę.

Planavimas

Universiteto veiklos kokybės užtikrinimas prasideda nuo tikslingo planavimo studijų, mokslo, poveikio visuomenei ir valdymo srityse. Universiteto Statute įvardyta misija, suformuoti tikslai, uždaviniai ir vizija laikomi strateginio planavimo pagrindu, rengiant strategines plėtros gaires ir kitus veiklos planavimo dokumentus. Atsižvelgdami į juos, Universiteto padaliniai rengia metinius veiklos planus, kuriais remdamiesi Universiteto padalinių darbuotojai sudaro individualius veiklos planus (jeigu taikoma). Planavimo veiklų tarpusavio sąsajos užtikrina nuoseklų strateginių, metinių ir individualių veiklos planų suderinamumą, procesų vientisumą, suteikia galimybę racionaliai paskirstyti ir efektyviai naudoti turimus finansinius, žmogiškuosius, materialinius resursus. Planavimo procesai Universitete reglamentuoti teisės aktais.

Universiteto strateginėse plėtros gairėse 2022–2026 m. apibrėžta Universiteto vizija – lyderiaujantis Europoje sveikatos mokslų universitetas visuomenės klestėjimui, kurią įgyvendina visa Universiteto bendruomenė. Universiteto vizijos ir misijos bei strateginio veiklos plano įgyvendinimas paremtas pagrindinėmis bendruomenės vertybėmis: pagarba gyvybei, bendruomeniškumas, akademiškumas, atvirumas, profesionalumas ir teisingumas. Prie ilgalaikio strateginio valdymo planavimo dokumentų taip pat priskiriamos fakultetų ir mokslo institutų bei tikslinės Universiteto strategijos.

Metinio planavimo tikslas – detalizuoti strateginio lygmens planavimo dokumentuose numatytų uždavinių ir priemonių įgyvendinimą, parengiant metinius veiklos planus, tęstines veiklas, tvarkas, taisykles ir kita. Padalinio metiniame veiklos plane pateikiamos numatomos konkrečios veiklos, priemonės tikslams pasiekti, laukiami rezultatai, atsakingi asmenys bei planuojamų veiklų įgyvendinimo terminai. Metinis veiklų planavimas studijų ir mokslo srityse Universitete vykdomas sistemingai, planuojant ir įgyvendinant metinius studijų planus, studijų programų atnaujinimo priemones, mokymo turinio ir metodų tobulinimą, mokslinių tyrimų ir publikacijų rengimo planus bei dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos tobulinimo veiklas.

Universiteto darbuotojas, vadovaudamasis padalinio metiniu veiklos planu, rengia individualų veiklos planą (jeigu taikoma). Individualus veiklos planas padeda aiškiau apibrėžti darbuotojo atsakomybę, tikslus ir laukiamus rezultatus, taip pat sudaro prielaidas objektyviam veiklos vertinimui metų pabaigoje. Planavimo procesas skatina atsakomybės kultūrą Universitete, veiklos tęstinumą ir nuolatinį tobulinimąsi.

Įgyvendinimas

Šiame etape realizuojami planavimo metu išsikelti uždaviniai, kurie įgyvendinami suplanuotais terminais bei ištekliais, renkami duomenys ir fiksuojami rezultatai tolimesniam vertinimui.

Universitete mokslo ir inovacijų veikla grindžiama skaidrumo, atskaitomybės, atvirumo ir efektyvaus išteklių valdymo principais. Šie principai užtikrina nuoseklų mokslo vystymąsi, kokybės tęstinumą ir atitiktį tarptautiniams standartams. Tyrėjai, bendradarbiaudami su verslo sektoriumi, socialiniais partneriais ir įtraukdami studentus, vykdo pažangius mokslinius tyrimus, kuria inovacijas ir siekia jų praktinio pritaikymo, kuris kuria ekonominę bei socialinę vertę. Universitete skatinamas mokslinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimas, kūrybiškumo ugdymas, inovatyvus mąstymas ir verslumo gebėjimai. Tokiu būdu formuojama aplinka, kurioje idėjos virsta sprendimais, o žinios – naujomis galimybėmis.

Mokslinės veiklos vykdymą Universitete reglamentuoja LSMU mokslinės veiklos reglamentas.

Universiteto studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis (ESG 2015), apibrėžtomis vidiniuose Universiteto dokumentuose: Studijų kokybės vadove ir Studijų reglamente. Studijų kokybės užtikrinimo procese dalyvauja visa Universiteto bendruomenė ir socialiniai partneriai. Šį procesą apima: studijų proceso vadyba (įskaitant, bet neapsiribojant fakultetuose veikiančiais studijų programų komitetais, kurie užtikrina kokybišką studijų programų įgyvendinimą), į studentą orientuoto mokymo principo užtikrinimas, efektyvi dėstytojų kompetencijų tobulinimo sistema bei nuolatinė studijų proceso stebėsena ir vertinimas. Plačiau studijų kokybės užtikrinimo procesai ir veiklos aprašomos čia.

Universitetas tikslingai įgyvendina iniciatyvas, kurios prisideda prie visuomenės raidos ir gerovės stiprinimo. Šiame etape suplanuotos iniciatyvos, kurios grindžiamos Universiteto vertybėmis, pereina į praktinį veiklos lygmenį – kuriami sprendimai ir iniciatyvos, skatinančios tvarią plėtrą, socialinę sanglaudą ir inovacijų diegimą. Dėstytojai, tyrėjai ir studentai įtraukiami į socialines ir pilietines iniciatyvas, savanorystės programas bei taikomuosius projektus, leidžiančius jiems praktiškai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Šio etapo rezultatas – realūs pokyčiai, kylantys iš Universiteto žinių, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo, kurie prisideda prie visuomenės augimo, gerovės stiprinimo ir tvarios ateities kūrimo. Veiklos įgyvendinamos vadovaujantis strateginio planavimo ir kokybės vadybos dokumentais – LSMU kokybės užtikrinimo politika, LSMU strateginės plėtros gairės.

Universitete valdymo ir administravimo procesų įgyvendinimas grindžiamas efektyvumo, skaidrumo ir atsakomybės principais. Administracinės Universiteto struktūros veikia kaip jungtis tarp akademinės bendruomenės, studentų ir išorinių partnerių, siekiant užtikrinti darnų procesų koordinavimą ir tinkamą resursų panaudojimą. Įgyvendinant valdymo sprendimus, stiprinamas institucinis valdymo efektyvumas, tobulinami procesai, taikomos šiuolaikinės vadybos praktikos bei skaitmeniniai įrankiai.

Užtikrinama atvira komunikacija, darbuotojų kompetencijų stiprinimas ir bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus. Šios veiklos įgyvendinamos vadovaujantis strateginio planavimo ir kokybės vadybos dokumentais LSMU kokybės užtikrinimo politika, LSMU strateginėmis plėtros gairėms, LSMU gero valdymo kodu, lygių galimybių politika bei korupcijos prevencijos priemonėmis.

Vertinimas

Universitete veiklos vertinimas įgyvendinimas pagal aiškiai apibrėžtus principus, procesus ir metodikas, kurie atitinka nacionalinius ir tarptautinius kokybės standartus. Veiklos vertinimo procese analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, dalijamasi vertingu grįžtamuoju ryšiu tarp bendruomenės narių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų šalių. Nacionaliniai ir tarptautiniai ekspertai teikia rekomendacijas institucinio, studijų krypčių ir mokslinės veiklos vertinimų metu. Universiteto vykdomų studijų kokybė ir mokslinės veiklos rezultatai palyginami nacionaliniuose ir tarptautiniuose aukštųjų mokyklų reitinguose. Už vidaus kokybės procesų duomenų analizę atsakingi asmenys sistemingai renka ir analizuoja duomenis, kuriuos viešina bendruomenei, teikia Universiteto vadovybės vertinimui, identifikuojant sėkmes ir tobulintinus aspektus, skatinančius veiklos progresą.

Grįžtamasis ryšys – Universiteto veiklų kokybei tobulinti skirti Universiteto bendruomenės, socialinių partnerių ir kitų trečiųjų (suinteresuotų) šalių atsiliepimai. Grįžtamasis ryšys Universitete organizuojamas atsižvelgiant į Universiteto veiklų grįžtamojo ryšio organizavimo tvarkos aprašą. Už grįžtamojo ryšio įgyvendinimo stebėseną Universitete yra atsakinga Kokybės komisija, kuri tvirtina LSMU veiklų grįžtamojo ryšio organizavimo formų planą, vertina pateiktus grįžtamojo ryšio organizavimo formų rezultatus ir teikia siūlymus Universiteto veiklų kokybei tobulinti.

Studijų kokybės stebėseną, vertinimą ir tobulinimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete koordinuoja Studijų kokybės stebėsenos ir užtikrinimo komisija.

Šiame etape sistemingai vertinami įgyvendintų veiklų rezultatai, procesų efektyvumas bei jų atitiktis strateginiams tikslams ir kokybės standartams. Analizuojami kiekybiniai bei kokybiniai duomenys apie studijų, mokslo, inovacijų ir administravimo veiklas. Vertinimas apima veiklos rodiklių stebėseną, rizikų analizę, pažangos vertinimą ir periodinių ataskaitų rengimą.

Analizių ir ataskaitų rezultatai pristatomi universiteto bendruomenei ir socialiniams partneriams, užtikrinant atvirumą, skaidrumą ir atsakomybę. Jie tampa pagrindu tolesniems sprendimams – padeda identifikuoti stipriąsias ir tobulintinas sritis, inicijuoti pokyčius bei formuoti rekomendacijas kitam planavimo etapui.

Vidaus audito tarnyba tiria ir vertina Universiteto, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų juridinių asmenų valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemas, Universiteto gautų Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimo procesą. Vidaus kontrolė Universitete įgyvendinama vadovaujantis LSMU vidaus kontrolės tvarkos aprašu, kuriuo nustatoma vidaus kontrolės sistema. Šiuo Aprašu apibrėžiami esminiai principai, kuriais vadovaudamiesi Universiteto atsakingi asmenys galėtų tinkamai sukurti, palaikyti ir vykdyti vidaus kontrolės tikslų įgyvendinimą, įskaitant tinkamą ir savalaikį veiklos rizikų valdymą.

Universiteto veiklos rizikos yra identifikuojamos ir valdomos vadovaujantis LSMU rizikos valdymo politika, kurioje nustatyti rizikos valdymo tikslai, principai, proceso dalyviai ir jų funkcijos. Išsamiau susipažinti su vidaus kontrolės ir rizikos valdymo principais galite čia.

Nepriklausomi ekspertai ir išorinės institucijos atlieka sistemingą universiteto veiklos, valdymo, studijų, mokslo ir inovacijų procesų analizę, vertindami jų atitiktį nacionaliniams bei tarptautiniams kokybės standartams. Ekspertų išvados, rekomendacijos bei audito rezultatai tampa vertingu grįžtamuoju ryšiu, padedančiu universitetui tobulinti veiklos kokybę, stiprinti atsakomybę ir skaidrumą. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) vykdo aukštųjų mokyklų veiklos ir studijų krypčių išorinį vertinimą, pasitelkus Lietuvos ir užsienio ekspertus. Kasmetinį ir periodinį mokslo veiklos rezultatų vertinimą Lietuvoje atlieka Lietuvos mokslo taryba. Šių vertinimų tikslas – įvertinti mokslo ir studijų institucijų vykdomą mokslo (meno) veiklą, o vertinimo rezultatus viešinti bei teikti institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms mokslo ir studijų politiką.

Išorinis institucinis vertinimas

2023 m. buvo atliktas išorinis institucinis LSMU vertinimas. Užsienio ekspertai LSMU veiklą įvertino teigiamai ir akreditavo Universitetą maksimaliam 7 metų laikotarpiui. Pabrėžta stipri Universiteto partnerystė su sveikatos priežiūros įstaigomis, kokybiška infrastruktūra, aktyvus studentų dalyvavimas valdant Universitetą bei dėmesys socialinei atsakomybei. Plačiau apie išorinį institucinį vertinimą rasite čia.

Išorinis studijų krypčių vertinimas

Remiantis periodinio išorinio studijų krypčių vertinimo išvadomis yra akredituojamos LSMU vykdomos studijų programos. Išsami informacija apie atliktus studijų krypčių vertinimo rezultatus pateikiama čia.

Išorinis mokslo veiklos vertinimas

Lietuvos mokslo taryba atlieka šiuos mokslo (meno) veiklos vertinimus, kurių tikslasįvertinti mokslo ir studijų institucijų vykdomą mokslo (meno) veiklą, o vertinimo rezultatus viešinti bei teikti institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms mokslo ir studijų politiką. Vykdomi vertinimai:

Universitetas sistemingai naudoja tarptautinių ir nacionalinių reitingų rezultatus, siekdamas objektyviai įvertinti savo veiklos kokybę, pasiektus rezultatus ir konkurencingumą. Reitingų rezultatai leidžia identifikuoti stipriąsias ir tobulintinas Universiteto veiklos sritis. Universitetas dalyvauja šiuose reitinguose:

  • QS World University Ranking by Subject – pasaulinis reitingas, kuriame aukštosios mokyklos yra vertinamos pagal atskiras studijų sritis.
  • THE World University Ranking – pasaulinis reitingas vertinantis aukštąsias mokyklas pagal jų mokslinių tyrimų kokybę, dėstymą, tarptautiškumą, citavimų skaičių bei generuojamas pramonės pajamas.
  • THE Impact Rankings – pasaulinis reitingas, kuriame aukštosios mokymo institucijos yra vertinamos, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals).
  • GreenMetric – pasaulinis reitingas, kuriame aukštosios mokymo institucijos yra vertinamas pagal jų tvarumo praktiką, aplinkosaugos politiką ir indėlį į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
  • Reitingai – nacionalinis reitingų žurnalas, kuriame pateikiama informacija apie Lietuvos švietimo ir mokslo institucijas
Reitingai Pozicija
2020 2021 2022 2023 2024 2025
The World University rankings n.d. n.d. 601-800 801-1000 801-1000 1001-1200
501-550 401-450 401-450 401-450 501-550 601-650
n.d. n.d. n.d. 801-1000 801-1000 401-600
n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. 1205
5 5 3 2 2 2
Tobulinimas

Tobulinimas yra reikšminga kokybės ir strateginio valdymo kryptis, kuri įgalina universitetą nuolat kelti veiklų kokybės lygį ir užtikrinti strateginių tikslų pasiekimą. Siekiant skaidraus ir pagrįsto Universiteto vadovybės sprendimų priėmimo tobulinimo procese, į jį aktyviai įtraukiama visa Universiteto bendruomenė. Išpildant kokybės užtikrinimo ciklą (angl. plan-do-check-act), sistemiškai teikiamas grįžtamasis ryšys procesų dalyviams apie įgyvendinamus pokyčius ir tobulinimą (paskesnės veiklos)

Atsižvelgiant į institucinio vertinimo metu pateiktas tarptautinių, nepriklausomų ekspertų išvadas ir rekomendacijas Universitetas parengė priemonių planą išorinio vertinimo metu pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.

Poveikio visuomenės raidai ir gerovei iniciatyvos planingai kinta ir yra tobulinamos priklausomai nuo visuomenės poreikių ir grįžtamojo ryšio rezultatų. Nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų ir deklaracijų pokyčiai prisideda prie nuolatinio šių iniciatyvų turinio ir įgyvendinimo priemonių atnaujinimo ir tobulinimo.

Remiantis formaliojo (kasmetinio) mokslo veiklos vertinimo, atliekamo Lietuvos mokslo tarybos, ir kas penkerius metus vykdomo palyginamojo ekspertinio mokslo veiklos vertinimo, atliekamo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA, rezultatais, Universitete tobulinami mokslinės veiklos procesai: peržiūrimi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) prioritetai ir kryptys, mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos galimybės, Universiteto ir mokslinių tyrimų institutų lėšų pasiskirstymas ir pritraukimo mechanizmai, svarstomos naujos tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos, kurios skatina publikacijų kokybę ir mokslininkų kompetencijų augimą.

Universitete vykdomos studijų programos yra tobulinamos atsižvelgiant į išorinio ekspertinio studijų krypčių vertinimo rezultatus, studijų programų komitetų atliekamą vidinę studijų programų kokybės vertinimo analizę, Universiteto studentų, dėstytojų ir socialinių partnerių teikiamą grįžtamąjį ryšį. Remiantis surinkta informacija ir duomenimis, yra rengiamos studijų krypčių pažangos ataskaitos, peržiūrimas studijų programų turinys, poreikis atnaujinti studijų infrastruktūrą ir kitas studijų programų įgyvendinimo priemones, vykdant aukštos kokybės studijas Universitete.

Kokybės užtikrinimo sistemą koordinuoja, jos veiksmingumo nuolatinį gerinimą užtikrina bei rezultatų savalaikį monitoringą vykdo Kokybės ir strategijos stebėsenos tarnyba.

Kokybės ir strategijos stebėsenos tarnyba
A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas, Lietuva
Visi kontaktai