- Dr. K. Janušausko genetikos laboratorija
- Mokslinis „Dvynių centras“ (citogenetikos laboratorija)
- Regos neurofiziologijos laboratorija
Laboratorijos vadovė Dr. Renata Bižienė
El. paštas renata.biziene@lsmu.lt
1987 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje buvo įkurta Žemės ūkio gyvūnų citogenetikos laboratorija, kuri 1997 m., atidarius naują molekulinės genetikos padalinį, reorganizuota į dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratoriją. Laboratorijos įkūrėjas buvo doc. dr. K. Janušauskas (1939–1999 m.). Jo iniciatyva Lietuvoje buvo pradėti žemės ūkio gyvūnų citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai, įkurta gyvūnų genetikos laboratorija, žemės ūkio gyvūnų genų bankas, pradėti tirti ir saugoti Lietuvos ūkių gyvuliai. Genetikos laboratorijai doc. dr. K. Janušauskas vadovavo 1993–1999 m. Nuo 1999 iki 2017 m. laboratorijai vadovavo prof. dr. I. T. Miceikienė. 2000 m. genetikos laboratorijai suteiktas dr. K. Janušausko vardas. Dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje įkurtas Naminių gyvūnų ir paukščių DNR bankas, kuriame kaupiami Lietuvoje auginamų naminių gyvūnų ir paukščių rūšių ir veislių DNR mėginiai. 2011 m. po Medicinos ir Veterinarijos akademijų sujungimo dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija tapo BSGTI dalimi. Praplėtus mokslinių tyrimų sritis, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija vadinasi dr. K. Janušausko genetikos laboratorija.
Laboratorijos misija – naujausiais genetiniais metodais didinti selekcijos efektyvumą ir žemės ūkio gyvūnų produktyvumą, gerinti pieno ir mėsos kokybę, tirti veislinių gyvūnų genetines ydas bei paveldimas ligas, atlikti žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimus, vykdyti žmogaus genetinių ligų žymenų tyrimus, kaupti genetinę medžiagą DNR banke, vykdyti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Laboratorijoje atliekami ir bičių genetiniai tyrimai, siekiant identifikuoti genus, atsakingus už bičių sveikatingumą ir atsparumą kenksmingiems veiksniams, tokiems kaip varozės erkės. Šių tyrimų rezultatai gali padėti sukurti selekcines bičių veisimo programas, skirtas sustiprinti bičių populiacijas, mažinti chemikalų naudojimą ir užtikrinti tvarų apdulkinimo procesą ekosistemose.
Laboratorijos vadovė lektorė Loreta Šalomskienė
El. paštas loreta.salomskiene@lsmu.lt
1970 m. Biologijos katedroje įkurta citogenetikos laboratorija. Atlikti darbai tapo plačiai žinomi ir įvertinti Lietuvoje bei užsienyje. Laboratorijai vadovavo prof. dr. A. Sinkus, stažavęsis ir dirbęs Vienos bei Ulmo universitetuose. 2004 m. Biologijos katedros bazėje įkurtas Kauno medicinos universiteto mokslinis Dvynių centras, kuris šiuo metu veikia BSGTI. Mokslinis Dvynių centras yra visuomeniniais pagrindais veikiantis genetikos mokslo, studijų ir paslaugų teikimo jungtinis vienetas. Jis apima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinius: BSGTI; Vaikų ligų kliniką; Ortodontijos kliniką; Endokrinologijos instituto cukrinio diabeto laboratoriją; Kardiologijos instituto kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratoriją; Gastroenterologijos kliniką. Panaudojant klasikinį dvynių metodą, tiriamas daugiaveiksnės patologijos paveldėjimas. 2011–2016 m. Dvynių centrui vadovavo prof. dr. I. T. Miceikienė. Nuo 2016 m. lapkričio Dvynių centro veiklą koordinuoja lektorė Loreta Šalomskienė.
Laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Aleksandr Bulatov
El. paštas aleksandr.bulatov@lsmu.lt
Regos neurofiziologijos laboratorijoje daugiau nei 50 metų sėkmingai nagrinėjamos regimojo suvokimo problemos. Laboratorijos mokslininkai, įdiegę pažangias metodikas, remdamiesi stažuočių užsienyje patirtimi, tyrė atskirų regimosios žievės ir požievio neuronų recepcijos laukų bei jų sistemų struktūros ir veiklos principus; nagrinėjo objektų formos, dydžio, ryškio ir spalvos suvokimą, aiškino spalvinio konstantiškumo ir invariantiškumo neurofiziologinę prigimtį, regos lauko anizotropijos dėsningumus, kūrė matematinius regimojo suvokimo reiškinių modelius. 1991 m. laboratorijos mokslininkams suteikta teisė Lietuvoje organizuoti Europos konferenciją regimojo suvokimo klausimais (ECVP-1991). 1993 m. laboratorijos mokslininkų darbą teigiamai įvertino oficiali Tarptautinė kokybės komisija, pripažindama, kad čia vykdomi svarbūs moksliniai projektai. Bendradarbiaujant su užsienio kolegomis, išleista monografija „Erdvinis spalvų regėjimas“. Už mokslinių darbų ciklą 1993 m. prof. dr. A. Bertuliui paskirta Lietuvos nacionalinė premija. Pastaruosius 30 metų laboratorijos mokslininkai tęsė regimųjų objektų dydžio ir formos suvokimo tyrimus. Svarbi šiuolaikinių mokslinių tyrimų dalis yra tolesnis geometrinių ilgio iliuzijų matematinių modelių vystymas, siekiant paaiškinti regimųjų objektų lokalizacijos suvokimo iškraipymus, besiremiant neuroninių jaudinimų svorio centro nustatymo procedūrų ypatybėmis. Remiantis laboratorijos darbais, tarptautiniuose mokslo leidiniuose ir renginiuose paskelbta dešimtys straipsnių ir pranešimų. Parengta ir apginta vienuolika biologijos ar biofizikos srities daktaro disertacijų. Dvi iš jų skirtos habilitacijai.