Būdų padėti sau – daug: psichologinė pagalba pasiekiama ir Universitete

Gebėjimas veiksmingai susidoroti su stresu, nerimu – pastarojo meto aktualija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) psichologė Rūta Lingytė primena: jei ištiko nemaloni, stresinė situacija, užvaldė nerimas ar pyktis – pirmoji pagalba sau yra gilus ramus kvėpavimas.

„Kai giliai įkvepiame ir iškvepiame, dalyvauja diafragma – viena iš kūno vietų, kurioje susitelkia įtampa. Be to, smegenys gauna daugiau deguonies, o nervų sistema gauna signalą, kad viskas bus gerai“, – paaiškino specialistė, su kolegėmis trejus pastaruosius metus konsultuojanti LSMU studentus, ir vienerius – Universiteto darbuotojus.

Du nerimo ir nežinomybės pikai

Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros Psichologinės gerovės ir mokymų centro psichologės R. Lingytės, daliai jaunų žmonių vis dar reikia pasiryžti, įsidrąsinti, „prisiruošti“ konsultacijai, tai užtrunka. Pasitaiko klientų, kurie patiria bent kelias panikos atakas, kol galop ryžtasi vizitui. Kai kuriuos paskatina kreiptis palanki bendramokslių nuostata tokios pagalbos atžvilgiu, kiti konsultuotis užsiregistruoja patyrę tam tikrą stiprų vidinį, asmeninį sukrėtimą.

Dažniausi sunkumai, dėl kurių studentai kreipiasi individualios psichologinės konsultacijos –emociniai išgyvenimai, panikos ar nerimo atakos, depresija, sunkumai suderinti studijas ir asmeninį gyvenimą, santykių problemos, įtampa ar nerimas prieš svarbius atsiskaitymus, įvykus asmeniniam emociniam-psichologiniam sukrėtimui, perdegimas, valgymo sutrikimai ir pan.  

Ypatingai didelis psichologinės pagalbos poreikis buvo juntamas prasidėjus COVID-19 pandemijai bei Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. Pirmosiomis šių pasaulinių įvykių savaitėmis besikreipiančiųjų individualios psichologinės pagalbos skaičius išaugdavo, ypač užsieniečių studentų. 

Daugelis klientų tuo metu jautė nerimą dėl esamos situacijos, nesaugumą, baimę dėl savo ir artimųjų sveikatos ar gyvybės, neužtikrintumą dėl ateities, egzistencinius, prasmės klausimus, sunkumus mokytis ar dirbti, buvo sudėtinga sukaupti dėmesį, atsiminti, mąstyti.

„Mes, lietuviai, neretai ilgai laukiame, kenčiame tam tikrą kančią, ir dažniausiai tik tada, kai ištinka stiprus asmeninis emocinis-psichologinis sukrėtimas/sunkumas – prisiruošiame, įtikiname save kreiptis pagalbos. 

Vis dėlto po konsultacijos klientai dažnai pasidalina, kad jaučia palengvėjimą galėdami dalintis, aptarti savo mintis ir jausmus su psichologu. Nerimą neretai sukelia nežinomybė, nauja, dar nepatirta situacija“, – pastebi psichologė R. Lingytė.

Įgudus grupėje – lengviau atsiverti individualiai

Studijos ir visas universitetinis gyvenimas pasižymi tam tikru cikliškumu:  intensyvūs studijų, atsiskaitymų procesai vasarą aprimsta. Panašus ritmas pastebimas ir psichologinių konsultacijų poreikiui. Štai jau rugsėjo pabaigoje – spalį neretai kreipiasi pirmakursių studentų, kuriems studijos, universitetas, galbūt – ir kitas miestas tampa iššūkiu, prie kurio prisitaikyti reikia pagalbos.

Nors galime daryti prielaidą, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo atsparesnis ir greičiau atsistato, psichologė pabrėžė, kad tai vis dėlto itin individualu, priklauso nuo žmogaus savybių, asmeninių patirčių, nuo to, kas jam yra streso ar nerimo šaltinis. Daug lemia ir studijų specifika.

Pasak R. Lingytės, nors nemažai daliai žmonių kelia streso, tarkime, Kalėdos ir visas šventinis laikotarpis, intensyviai besimokantiems LSMU studentams didžiąsias metų šventes kartais užgožia pasiruošimas svarbiems atsiskaitymams, egzaminams.

Šalia individualių konsultacijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyksta ir psichologinio atsparumo įgūdžių stiprinimo, dėmesingu įsisąmoninimu grįsti grupių užsiėmimai.  

Pašnekovė pabrėžė šių metodų skirtingumą, sąveiką ir svarbą.

„Grupinių praktinių užsiėmimų metu atlikę tam tikras individualias užduotis, kviečiame dalyvius užduotis aptarti mažose grupelėse, pasidalinti mintimis, pasikalbėti vienas su kitu. Šis aspektas labai svarbus, nes taip mokomasi atsiverti, dalintis savo išgyvenimais su iki tol galbūt nelabai pažįstamais žmonėmis – taip pat mokomasi ir priimti vienas kitą. 

Suvokus, kad ir kiti patiria panašius išgyvenimus, pajaučiamas bendrumo jausmas ir supratimas, kad tai, kaip jaučiames yra normalu ir visi mes esame tarsi vienoje valtyje. Tai taip pat yra tam tikra terapija.

Pastebime tendenciją, kad dalyvavę grupės užsiėmimuose dalyviai vėliau yra labiau linkę kreiptis ir individualios psichologinės pagalbos, nes jau susipažinę su aplinka, psichologu. Mes taip pat tai skatiname, kviečiame gilintis į save, į pagalbos sau būdus, gebėjimą pasirūpinti savimi. Neretai pasitaiko, kad individualaus pokalbio metu, kai žmogus pasijunta saugus, priimtas – jis daug labiau atsiveria“, – pasakojo psichologė.

Nežinomybės, nerimo sumažinti padeda ir tai, kad galima rinktis priimtiną konsultacijos formą – tiesiogiai ar nuotoliniu būdu.

Antrasis būdas sau padėti: stabtelėjimo pratimas

Psichologė R. Lingytė rekomenduoja Universitete rengiamų dėmesingo įsisąmoninimo grupinių užsiėmimų metodu grįstą pratimą, padėsiantį nuraminti stiprias emocijas nemalonios situacijos metu. Tai – keletas žingsnių stabtelint, atkreipti dėmesį į potyrius ir įsisąmoninant (suvokiant).

Pirmasis žingsnis: stabtelėti ir atkreipti dėmesį į tai, kaip šiuo metu jaučiuosi, kas vyksta su manim, mano mintimis, jausmais, kūnu.

Antrasis: atkreipti dėmesį į mintis, įsisąmoninti jas, klausiant savęs dėl ko taip jaučiuosi, kokia to priežastis.

Trečiasis: atkreipti dėmesį į konkrečias mintis, kurios kyla dėl šios situacijos (dėl ko konkrečiai taip jaučiuosi?). Suvokti, įsisąmoninti šias mintis. 

Ketvirtasis žingsnis: atkreipti dėmesį į (įsisąmoninti) ir įvardinti konkrečius jausmus, kuriuos dabar jaučiu (pvz., pyktis, nerimas, baimė ar pan.).

Penktasis: atkreipti dėmesį (įsisąmoninti) į tai kokius šiuo metu jaučiu kūno pojūčius? Kaip mano kūnas reaguoja?

Šeštasis žingsnis: atkreipti dėmesį (įsisąmoninti) į tai ką galėčiau ir turėčiau padaryti šioje situacijoje, kad nusiraminčiau?

Septintasis: atkreipti dėmesį (įsisąmoninti) į tai, ką galėčiau ir norėčiau padaryti dabar (ar vėliau), kad spręsčiau pačią problemą, kuri sukėlė stresą, nerimą, įtampą, baimę, pyktį?

Pasak pašnekovės, jautriems, nerimauti linkusiems žmonėms šis pratimas padeda įveikti vadinamąjį ruminavimą – kai nuolat vis iš naujo pergalvojama ta pati mintis, situcija. Realiai tą akimirką, kada ruminuojame, jokios problemos nesprendžia, tik dar ir dar kartą visu kūnu išgyvename kas įvyko, patiriame tą pačią įtampą.

Įsisąmoninus (suvokus) jausmus, mintis, kūno pojūčius, atlikus tai, kas padeda nurimti, įvyksta atsipalaidavimas, o sunkumus padeda išspręsti konkretus, tikslingas veiksmas. Nusprendus, ką konkrečiai galiu padaryti, kas priklauso nuo mano valios ir pastangų ir tai atlikus ar suplanavus atlikti tam tikru kitu konkrečiu metu – sunkios emocijos silpnėja, raumenų įtampa atsileidžia, ateina ramybės jausmas.

„Pasitaiko, kad tam tikro sunkumo, situacijos nebegalime pakeisti ar išspręsti. Tada turime paklausti savęs: ar tikrai padariau viską, kad būtų kitaip? Jei suprantame, kad daugiau nieko negalime padaryti, tenka susitaikyti, kad dabar yra taip, kaip yra, ir kad tai – mano naujoji realybė“, – pastebėjo pašnekovė.

Konsultuoja visą bendruomenę

Įvairiapusiškesnė psichologinė pagalba LSMU studentams teikiama jau nuo 2019 m. rugsėjo, kai LSMU Sveikatos psichologijos katedros dėstytojų komanda inicijavo projektą „LSMU Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“.

LR Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotas projektas padėjo plėsti psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo universitete modelį, studentams suteikiant savalaikę ir veiksmingą emocinę paramą, psichologinę pagalbą ir parengiant psichologinės pagalbos poreikio atpažinimo algoritmus bei gaires.  

Pastebėjus didelę psichologinių konsultacijų ir kitų psichologinių užsiėmimų paklausą, psichologinės pagalbos poveikį, tapo aišku, kaip svarbu teikti prioritetą psichologinei gerovei Universitete ir didinti pagalbos prieinamumo galimybes.

Nuo 2022 m. sausio psichologinė pagalba teikiama visiems LSMU bendruomenės nariams: ir studentams, ir darbuotojams. Individualioms psichologinėms konsultacijoms galima nuolat  registruotis pasirenkant tinkamiausią laiką, vietą ir būdą: nuotoliniu būdu (virtualiai) arba tiesiogiai psichologo kabinete. Vidutiniškai per dieną suteikiamos 6-8 konsultacijos, per savaitę – apie 30.

Šiuo metu universitete psichologinę pagalbą teikia keturios psichologės: dr. Roza Joffė-Luinienė, Rūta Lingytė, Vaida Šūmakarienė, Jelena Lukoševičienė – specialistės aktyviai teikė informaciją ir rengiant šį straipsnį.

Visus LSMU bendruomenės narius, išgyvenančius sunkesnį emociškai laikotarpį ir jaučiančius poreikį pasikalbėti apie sunkumus, patiriančius daug streso ir norinčius pasimokyti konstruktyviau jį įveikti ar padidinti savo psichologinį atsparumą, skatiname sekti naujienas dėl planuojamų grupinių užsiėmimų ir drąsiai registruotis.  

Lygiai taip pat kviečiame pasinaudoti ir nuolat prieinama galimybe konsultuotis individualiai kylant sunkumams ar iššūkiams, esant Jums svarbiems klausimams.  

Detalesnę informaciją apie psichologinę pagalbą, būsimus renginius ir prisijungimą prie jų, registraciją į individualias konsultacijas galima rasti internetinėje svetainėje, šiuo adresu. Kilus klausimams galima kreiptis el. paštu: psichologine.pagalba@lsmuni.lt  

Daugiau informacijos apie Psichologinės gerovės ir sveikatos mokymų centrą (PGSMC): Psichologinės gerovės ir sveikatos mokymų centras – LSMU .  

Studentų apklausa: padėtis keičiasi

Prieš metus Lietuvos studentų sąjungos atliktoje visų šalies aukštųjų mokyklų apklausoje net 70-79 proc. apklaustųjų patvirtino bent kartą per metus patyrę didelį nerimą, baimę, stiprų stresą, nemigą ar miego režimo sutrikimų, trečdalis išgyveno panikos atakas.

Taip pat apklausa parodė, kad tik maždaug kas dešimtas studentas kreiptųsi į savo aukštosios mokyklos psichologą, penktadalis lauktų, kol savijauta pagerės ar pablogės, beveik trečdalis bandytų keisti gyvensenos įpročius, arti pusės ieškotų informacijos internete.  

Tačiau taip pat paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus žymiai – penktadaliu – padaugėjo studentų, žinančių apie galimybę savo aukštojoje mokykloje gauti psichologinę konsultaciją, padaugėjo ir pasinaudojusiųjų šia galimybe.