1951–1952 mokslo metais Kauno universitetą reorganizavus į dvi savarankiškas aukštąsias mokyklas – Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus – Kauno medicinos institute (KMI) buvo įkurta Rusų ir svetimų kalbų katedra, kuri 1959 m. buvo pavadinta Kalbų katedra. 2002 m. gruodžio mėn. Kauno medicinos universiteto (KMU) Senatas pritarė siūlymui katedrą vadinti Kalbų ir edukacijos katedra, nes nuo 1999 m. katedroje pradėti dėstyti edukologijos dalykai. 2003 m. katedros bazėje įsteigtas KMU Dėstytojų edukacinės kompetencijos centras (DEKC), kuris 2015 m. tapo Universiteto skyriumi.
Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) katedra buvo vadinama Rusų-lotynų, Užsienio kalbų, Kalbų. 2010 m. susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai, abiejų aukštųjų mokyklų personalas susijungė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kalbų ir edukacijos katedrą.


Katedros vedėjai

Pirmoji naujai KMI įsteigtos katedros vedėja buvo vyr. dėst. Aleksandra Sergejeva, vadovavusi šiai katedrai iki 1958 m. vidurio. Labai trumpai šios katedros vedėjo pareigas ėjo vyr. dėst. Antanas Šuopys. Nuo 1958 metų rudens iki 1985 metų vasaros Kalbų katedrai vadovavo doc. Vytautas Nečiūnas, vienas žymiausiu XX a. antrosios pusės lietuvių medikų kalbos ir terminijos normintojų. 1985–1995 m. Kalbų katedrai vadovavo humanitarinių mokslų daktaras docentas Jonas Bajoras. 1995–2002 m. Kalbų katedrai vadovavo lektorė (vyr. dėstytoja) Elena Gražina Molytė.
LVA Kalbų katedrai vadovavo: pirmoji LVA kalbų dėstytoja Antonina Četverikova (1953–1956), Juozas Pavilonis (1956–1962), Jonas Raudonius (1962–1968); Egidija Neverauskienė (1968–1986); Birutė Starkšienė (1986–1994) apdovanota Prancūzijos Respublikos akademinių palmių riterio ordinu ir Prancūzijos nacionalinio ordino už nuopelnus karininko kryžiumi; Vida Janušaitienė (1994–2010).

2002-2021 m. LSMU Kalbų ir edukacijos katedrai vadovavo prof. Raimonda Brunevičiūtė.

Katedros dėstytojai yra EERA (European Educational Research Association), Klasikų asociacijos (Societas Classica), Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos (LKPA), Taikomosios kalbotyros ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos nariai.

MISIJA

Kalbų ir edukacijos katedros misija – ugdyti medikų humanitarinę kompetenciją. Katedra yra viena iš Universiteto katedrų, realizuojančių universitetines humanitarines ir socialines studijas.

APIE KATEDROS VEIKLĄ

Visų fakultetų studentams dėstomi privalomi studijų įvado ir profesinės kalbos (profesinės terminijos lotynų k. pagrindų, profesinės užsienio (anglų, vokiečių, prancūzų) kalbos, specialybės kalbos, lietuvių (užsienio) kalbos dalykai.

Skirtingų fakultetų studentams siūlomi pasirenkamieji antros užsienio (prancūzų, vokiečių, italų, danų) kalbos, mokslinio stiliaus (anglų k.), lietuvių (užsienio) kalbos tobulinimo dalykai.

Studentams siūlomi universitetiniai pasirenkamieji (UP) dalykai: medicininės literatūros vertimas (anglų k.), medicininė terminija prancūzų kalba, edukacijos pagrindai sveikatos specialistams, antros užsienio (japonų, danų, italų) kalbos (A1.1), antros užsienio (prancūzų, vokiečių) kalbos (A1.1 ir A1.2), lietuvių (užsienio) kalbos pagrindai (A1.1 ir A1.2).

Doktorantams dėstomi 2 pasirenkamieji dalykai – „Edukacijos teorija ir praktika” ir „Mokslinės medžiagos interpretacija užsienio kalba“.

Pagrindinės tyrimų kryptys:

Teorinės:

  • lingvistinių ir edukacinių tyrimų metodologijų derinimo galimybių, nustatant biomedicinos mokslų srities studijų socialinimo efektyvumą, paieška.

Praktinės:

  • Edukologijos ir filologijos teorijų taikymas kuriant ir adaptuojant rezultatyvumo tyrimo instrumentus.
  • Lingvistinių ir edukacinių tyrimų metodologijų derinimas, tiriant biomedicinos studijų socialinimo rezultatų efektyvumą.

Katedros mokslinė tema – „Sveikatos profesionalų konkurencingumą skatinančių asmeninių kompetencijų ugdymas mišraus mokymosi kontekste“. Darbo vykdymo terminai: 2022-01-01–2026-12-31.

Tyrimo tikslas – remiantis filologijos ir ugdymo mokslo metodologija nustatyti sveikatos profesionalų konkurencingumą skatinančių kompetencijų ugdymo prielaidas ir galimybes mišraus mokymosi kontekste.

Numatyti uždaviniai:

  • Atlikti sveikatos profesionalų konkurencingumą skatinančių veiksnių analizę.
  • Atlikti asmeninių kompetencijų ugdymo mokantis kalbų prielaidų ir galimybių analizę.
  • Atlikti mišraus mokymosi privalumų ir trūkumų, įtakos studijų procesui ir rezultatams analizę.

Laukiamas rezultatas – parengta sveikatos profesionalų konkurencingumą skatinančių asmeninių kompetencijų ugdymo galimybių rezultatyvumo nustatymo bei tobulinimo metodika; parengtos priemonės / technikos ir sukurti bei išbandyti ugdymo metodai / būdai, sąlygojantys asmeninių kompetencijų ugdymo biomedicinos mokslų studijose efektyvumą; atnaujintos modulių ir dalykų programos, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, lūkesčius ir mokymosi metodus.

Katedra bendradarbiauja su Čekijos Prahos Karlo universiteto Medicinos fakulteto Hradec Kralovės Kalbų katedra, Čekijos Brno Masaryko universiteto Kalbų centru, Ankaros universiteto Kalbų centru, Ispanijos Valencijos universiteto Filosofijos ir ugdymo mokslo fakulteto Didaktikos ir švietimo organizavimo katedra ir Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centru.

Kalbų ir edukacijos katedra
Doc. Silvija Rakutienė
Kalbų ir edukacijos katedros vedėja
Visi kontaktai