Sveikatos psichologijos katedra

Katedros vizija – žinių ir pažangos siekiu besivadovaujanti kolegiali aukštos akademinės kultūros bendruomenė, teikianti aukščiausios kokybės specialistų rengimo paslaugas, aktyviai prisidedanti prie psichologijos ir sveikatos mokslų plėtros, visose veiklos srityse besivadovaujanti mokslo ir praktikos integracijos siekiniu.

Mūsų misija – vadovaujantis pažangiausiomis ugdymo idėjomis ir geriausiomis mokslininko-praktiko rengimo tradicijomis, ugdyti rytdienos lyderius sveikatos psichologijoje, kurti naujas mokslo žinias, prisidėti prie pažangiausių psichologijos mokslo laimėjimų panaudojimo asmens ir visuomenės sveikatai bei gerovei, užtikrinti asmenybės dvasiniam tobulėjimui ir savirealizacijai palankią akademinę aplinką.

APIE KATEDROS VEIKLĄ

Sveikatos psichologijos bakalauro programa

Tikslas – ugdyti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti, turinčius tvirtus mokslinių psichologijos žinių pagrindus ir gebančius juos profesionaliai taikyti asmens bei visuomenės sveikatos ir gerovės srityje.

Klinikinės sveikatos psichologijos magistro programa

Tikslas – parengti sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos veiklos ypatumus išmanančius psichologijos profesionalus, gebančius dirbti įvairių specialybių komandose, moksliniais argumentais grįsti ir veiksmingai taikyti konkrečios sveikatos psichologijos veiklos sritims tinkamus metodus, vertinti savo veiklos veiksmingumą ir savarankiškai tobulėti.

Antroji psichologijos studijų pakopa leidžia psichologijos bakalauro studijas baigusiam asmeniui specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, taip pat įvaldyti sudėtingesnius tyrimų metodus ir įgyti įgūdžių, įgalinančių tęsti studijas doktorantūroje.

Projektas „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“. Tyrimo tikslas – giliau pažinti savižudybių rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes psichologinius sunkumus išgyvenantiems žmonėms.

Šiuo tikslu atliekama nusižudžiusių asmenų psichologinė autopsija, leidžianti atkurti ir identifikuoti veiksnius susijusius su savižudybe. Tyrimo protokole užrašyta informacija yra anoniminė, remiantis ja nebus įmanoma nustatyti nei tiriamojo, nei mirusiojo tapatybės. Sutikus dalyvauti tyrime, tiriamajam reikia susitikti su tyrėju vieną kartą. Interviu atliekamas žodžiu. Tyrimo apklausos metu siekiama ne tik aptarti artimojo savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę pagalbą bei informuoti apie pagalbos galimybes nusižudžiusių artimiesiems.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Į tyrimą kviečiami asmenys, 1–3 metų laikotarpiu patyrę artimojo savižudybę. Asmenis, pageidaujančius dalyvauti tyrime, prašome susisiekti su Sveikatos psichologijos katedros administratore.

Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ – tai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas. Jo tikslas – išplėtoti vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių prevencijos galimybes ir pagerinti pagalbos prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė, projektą finansuoja Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto veiklos atliekamos 2018–2022 m.

HBSC – tai tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children), atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m.

Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tyrimą vykdo LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Sveikatos psichologijos katedra.

Pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje – prof. dr. Kastytis Šmigelskas.

Įtraukusis ugdymas ankstyvojoje vaikystėje: vaikų elgesio valdymo modeliavimas

Projektas “Įtraukusis ugdymas ankstyvojoje vaikystėje: vaikų elgesio valdymo modeliavimas” (Nr. S-DNR-20-3) yra pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) finansuojamas Europos Sąjungos ir vykdytas 2021 metais. Projekto tikslas – ištirti įtraukiojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ypatumus Lietuvoje ir plėsti paslaugas vaikams, turintiems emocijų, elgesio bei raidos sunkumų, parengti moksliškai pagrįstų intervencijų aprašus, rekomendacijas pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui. Projekto metu bus įvertintas dėmesio koncentracijos ugdymo bei emocinių ir socialinių kompetencijų gerinimo programų 3-6 metų amžiaus vaikams veiksmingumas.

Projekto vadovė – doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Babies born better – tai ilgalaikis tarptautinis projektas. Jo metu vykdoma moterų, gimdžiusių per pastaruosius 5 metus, apklausa ir analizuojamos jų patirtys ir nuomonės, susijusios su joms suteikta gimdymo priežiūra. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas Europoje ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse. Šiuo metu apklausa vykdoma 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų.

Projekto koordinatorė Lietuvoje – doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus ir higienos normų projektus.

Sveikatos psichologijos katedra
Tilžės g. 18, Kaunas LT-47181
+370 37 354 087 psichologija@lsmu.lt
Doc. dr. Giedrė Širvinskienė
Sveikatos psichologijos katedros vedėja
Visi kontaktai