Maisto saugos ir kokybės katedros tikslas – užtikrinti kokybišką veterinarijos gydytojų, maisto saugos bei maisto mokslo specialistų parengimą pagal atitinkamose studijų programose numatytus reikalavimus.

istorija

1940 m. rugsėjo 1 d. Veterinarijos akademijos Maisto produktų ir pašarų laboratorijos bazėje buvo įsteigtas Maisto higienos institutas, jo direktoriumi paskirtas prof. dr. J. Nainys. 1946 m. institutas perorganizuotas į Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės, o 1948 m. – į Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedrą. Iki 1973 m. jai vadovavo prof. J. Nainys. 1974 m. katedros vedėju tapo dr. V. Iešmantas, o 1977 m. doc. dr. V. Skimundris. 1989 m. katedra pavadinta Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra. Nuo 1990 m. jai vadovavo doc. dr. J. Vaitkus, o nuo 1995 m. – prof. dr. B. Bakutis. 2004 m. katedra pavadinta Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra. Nuo 2008 m. katedrai vadovauja prof. dr. M. Malakauskas. 2011 m. liepos 1 d. katedros pavadinimas pakeistas į Maisto saugos ir kokybės.

2000 m. prie katedros įkurta Mikotoksikologijos laboratorija, 2005 m. išsiplėtus jos veiklai, laboratorijos pavadinimas pakeistas į Gyvūnų gerovės tyrimų laboratorija. Taip pat įgyvendinant „Slėnis NEMUNAS“ veiklą Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centre įkurta Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų laboratorija.

APIE KATEDROS VEIKLĄ

Katedroje dėstoma būsimiems veterinarijos gydytojams (Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa). Nuo 2004 m. katedra koordinuoja maisto saugos specialistų (maisto saugos nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) rengimą. Nuo 2013 m. katedra taip pat koordinuoja Maisto mokslo studijų programos (Maisto mokslo nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) specialistų rengimą. Katedros darbuotojai taip pat dėsto Gyvūnų mokslų fakulteto studentams (Gyvūnų mokslų nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) bei Medicinos fakulteto studentams (Medicininė ir veterinarinė biochemijos nuolatinių I pakopos studijų programa).

Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja ir įgyvendinant Žemės ūkio mokslų (Veterinarinės medicinos ir Gyvūnų mokslų) trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą).

Maisto saugos ir kokybės katedra organizuoja bei koordinuoja studentų praktikas:

  • Veterinarinės medicinos vientisosios studijos – maisto higienos praktika, 2 ECTS.
  • Maisto saugos bakalauro studijos – praktika maisto įmonėse, 5 ECTS; gamybinė praktika, 15 ECTS.
  • Maisto saugo magistro studijos – praktika, 10 ECTS.
  • Maisto mokslo bakalauro studijos – bendrosios maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijos praktika, 5 ECTS; gamybinė praktika, 10 ECTS.
  • Maisto mokslo magistro studijos – gamybinė praktika, 10 ECTS.
  • Maisto mokslo magistro (anglų kalba) studijos – gamybinė praktika, 10 ECTS.

Katedros mokslininkų vykdomi tyrimai yra siejami su maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimais. Atskiros tyrimų kryptys orientuotos į:

  • ekologinės gyvulininkystės vystymosi skatinimą, ekologiškų produktų rizikos veiksnių vertinimą;
  • aplinkos veiksnių įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produkcijai įvertinimą, vandens ir pašarų higieninių rodiklių tyrimus bei naujų prevencinių priemonių ir būdų paieška, stabilizuojant mikrobiologinius procesus pašaruose, pašarinių žaliavų saugyklose, gyvūnų laikymo patalpų ore; gyvūnų gerovės koncepciją ir gerovės rodiklių analizė;
  • žemės ūkio aplinkos taršos, gyvūnų elgsenos ir gerovės tyrimus;
  • mikotoksinų kaupimosi dėsningumo įvertinimo pašarų žaliavose ir pašaruose bei mikotoksikozių prevencijos tyrimus;
  • gyvūnų ligų poveikio mėsos kokybei ir rizikos žmonių sveikatai įvertinimą;
  • zoonozių sukėlėjų (kampilobakterijų, jersinijų, listerijų ir kt.) molekulinės epidemiologijos bei genetinės įvairovės tyrimus, bakterijų savybių, lemiančių išgyvenimą, prisitaikymą bei plitimą maisto grandinėje, tyrimus; zoonozių sukėlėjų atsparumo antibakterinėms medžiagoms tyrimus; kai kurių maisto gamybos technologijų įtaką kokybės ir saugos rodikliams;
  • augalinių žaliavų, produktų, nutraceutikų gamybos technologijų prototipų kūrimą, šalutinių maisto pramonės produktų valorizavimą į pridėtinės vertės žaliavas ir chemikalus, maisto žaliavų ir produktų cheminės ir biologinės saugos bei kokybės tyrimus, cheminės ir biologinės taršos augalinėse bei gyvūninėse žaliavose ir produktuose mažinimą, technologinių – funkcionaliųjų mikroorganizmų biomasių technologijų prototipų kūrimą;
  • augalų ir jų ekstraktų pritaikymą pieno produktų technologijose ir saugai.
  • LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedra (prof. Mindaugas Malakauskas) kartu su Berlyno laisvojo universiteto (FUB) Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir maisto higienos institutu (prof. Thomas Alter)  įgyvendina projektą „Bakterijų genomų tyrimai mikrobiologinės maisto saugo užtikrinimui“. Šis projektas yra remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Pagrindinis šio projekto tikslas yra plėtoti ir didinti mokslinių tyrimų kompetenciją ir inovatyvius gebėjimus LSMU bakterijų genomų tyrimų srityje. Projekto vykdymas apims paskaitų ciklus, tyrimų atlikimą bendradarbiaujant abiem projekto partneriams ir baigiamąjį seminarą, kuris leis mums pristatyti įgytas žinias bei tyrimų rezultatus platesnei auditorijai. Projekto veiklos: 1.  Nuotolinių paskaitų ciklas skirtas supažindinti dalyvius su (i) bakterijų genomų tyrimais mikrobiologine maisto sauga, (ii) bioinformatikos įrankiais ir jų taikymu bakterijų genomo tyrimams ir (iii) tyrimų rezultatais atliekant bakterijų genomų tyrimus. 2. Individualūs tyrėjų praktiniai mokymai (nuotoliniai su praktine dalimi laboratorijoje)  suburiant tris bendras grupes, kurių kiekviena atliks tyrimus su atskiromis bakterijomis (Campylobacter, Vibrio ir Arcobacter). 3. Seminaras „Bakterijų genomo tyrimai“ (nuotolinis) LSMU ir FUB mokslininkams pristatant apibendrintas projekto metu įgytas žinias bei bendrų grupių atliktų tyrimų rezultatus. Aktuali informacija: kviečiame dalyvauti šeštame ir septintame nuotoliniame seminare, kuris yra dalis bendro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Berlyno „Freie Universitaet“  (FUB) paskaitų ciklo dalis. Nuorodą prisijungti prie internetinio seminaro rasite čia: „Mikrobų genomika ir molekuliniais tyrimais pagrįsta maisto sauga“ 6 seminaras„Mikrobų genomika ir molekuliniais tyrimais pagrįsta maisto sauga” 7 seminaras. Šį bendrą Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro paskaitų ciklą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
  • 2021–2023 metų EEE finansinio mechanizmo 2014–2021 m. lėšomis finansuojamas Baltijos tyrimų programos projektas „Valgomo dangalo iš rūgščių išrūgų ultafiltrato su biokomponentais bei biopakuotės panaudojimas probiotinio sūrio saugos ir kokybės užtikrinimui (BIODANGA)” (https://lsmuni.lt/lt/struktura/veterinarijos-akademija/veterinarijos-fakultetas/projektas-valgomo-dangalo-is-rugsciu-isrugu-ultafiltrato-su-biokomponentais-bei-biopakuotes-panaudojimas-probiotinio-surio-saugos-ir-kokybes-uztikrinimui/). Projekto vadovas: prof. dr. M. Malakauskas, vykdytojai: prof. dr. L. Šernienė, dr. K. Kondrotienė, dr. J. Aksomaitienė, J. Milerienė, D. Uljanovas.  Projekto partneriai: NOFIMA (Norvegija), Latvijos gyvybės mokslų universitetas, BioCC (Estija).
  • 2021–2022 m. tarptautinis projektas „EISuFood – Study about food habits and knowledge about edible insects as sustainable foods“. Koordinatorius – Vizėjaus politechnikos institutas, LSMU koordinatorius – prof. dr. E. Bartkienė.
  • 2020–2022 ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamas projektas Nr. 09,3,1-ESFA-V-738-04-0001 „LSMU studijų kokybės ir susijusių procesų gerinimas didinant žmogiškųjų išteklių potencialą“. Vykdytojai doc. dr. A. Kabašinskienė, dr. Jurgita Jovaišienė.
  • 2019–2023 COST veiklos projektas Nr. CA18217 „European Network for Optimization of Veterinary Antimicrobial treatment (ENOVAT)”. Lietuvos atstovas valdymo komitete doc. dr. A. Novoslavskij, atstovo pavaduotojas prof. dr. M. Malakauskas.
  • 2019–2022 m. COST veiklos projektas Nr. CA18101 „Sourdough biotechnology network towards novel, healthier and sustainable food and bioprocesses“ (SOURDOmICS), Lietuvos atstovė valdymo komitete prof. dr. E. Bartkienė, atstovo pavaduotoja dr. V. Lėlė.
  • 2018–2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ finansuojamas projektas“ Inovatyvus pieno ir išrūgų maistinių matricų modeliavimas naujais raugais ir biokomponentais saugesnio sūrio gamybos technologijai sukurti (INOSŪRIS), Projekto vadovas prof. dr. M. Malakauskas.
  • 2018–2021 m. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansuojamas projektas „Pieninių karvių bandų sveikatingumo gerinimas optimizuojant gyvūnų gerovę ir panaudojant biopreparatus bei fitopreparatus, mažinant antibiotikų naudojimą ir patogeninių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymą (Nr 35BV-KK-17-1-03773). Vykdytojai: doc. dr. A. Novoslavskij, dr. A. Gabinaitienė.
  • 2017–2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ (SMART) finansuojamas projektas „Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas“ (EUNUTRITECH), projekto vadovas prof. dr. V. Jakštas, vykdytojai prof. dr. E. Bartkienė ir kt.

Katedros darbuotojai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis, keičiasi dėstytojais, plėtoja mokslinius tyrimus:

  • Kopenhagos universitetas, Veterinarinės ligų biologijos katedra (prof. J. E. Olsen, prof. H. Ingmar, prof. M. A. Bojesen ir kt.) (Danija), maisto mikrobiologijos sritis; 
  • Helsinkio universitetas, Maisto ir aplinkos higienos katedra (prof. M. L. Haninnen, prof. H. Korkeala) (Suomija), maisto mikrobiologijos sritis;
  • Berlyno laisvasis universitetas, Maisto saugos ir higienos institutas (prof. Th. Alter) (Vokietija), maisto mikrobiologijos sritis;
  • Londono universitetas, Londono Higienos ir tropinės medicinos koledžas (dr. R. Stabler) (Jungtinė Karalystė), maisto mikrobiologijos sritis;
  • Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo institutas, Epidemiologijos, biostatistikos ir matematinio modeliavimo padalinys (dr. M. Greiner) (Vokietija), maisto mikrobiologijos sritis;
  • KTU Maisto institutas, Maisto produktų technologijos katedra, (Lietuva), maisto mikrobiologijos sritis, bei Juslinės analizės mokslo laboratorija, maisto jusliniai tyrimai;
  • Vienos universitetas, Analizinės chemijos fakultetas (Austrija), augalų fitoestrogenų tyrimo sritis;
  • Suomijos VTT Biotechnologijos mokslinis centras (Suomija), žinduolių lignanų tyrimo sritis;
  • Martino Liuterio universitetas, Mitybos mokslo institutas (Vokietija), skaidulinių medžiagų tyrimo sritis;
  • Latvijos žemės ūkio universitetas (Jelgava, Latvija) ir Maisto saugos, gyvūnų ir aplinkos sveikatos institutas ,,BIOR“ (Ryga, Latvija), mikrobiologijos ir teršalų augaliniuose maisto produktuose tyrimų sritys;
  • Varmijos ir Mozūrijos universitetas (Olštynas, Lenkija), maisto mikrobiologijos, in vivo fermentuotų augalinių maisto produktų, maisto juslinių tyrimų sritys;
  • Hanoverio veterinarinės medicinos universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija) ir Hohenheimo universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija), produkcijos gyvūnų higienos sritis;
  • Estijos gyvenimo mokslų universitetas, Gyvūnų higienos, gerovės ir elgsenos institutas (Estija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės, ekologinio ūkininkavimo sritys;
  • Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, Gyvūnų aplinkos ir sveikatingumo katedra (Švedija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės sritys;
  • Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universitetas, Agrobiotechnologijų katedra, IFA-Tulinas (Austrija), mikotoksinų tyrimų augalinėse žaliavose, maisto produktuose, pašaruose sritis;
  • BOKU (Viena, Austrija), Maisto fizikos katedra, Maisto mikrobiologijos katedra, maisto (bio)technologijų sritis;
  • Vizėjaus politechnikos institutas (Vizėjus, Portugalija), įvairios maisto mokslo sritys;
  • Neapolio universitetas (Neapolis, Italija), maisto chemijos sritis;
  • Leipcigo universitetas (Leipcigas, Vokietija), maisto technologijų sritis;
  • Latvijos universitetas (Ryga, Latvija), maisto chemijos sritis.

2017 m. balandžio 28 d. patvirtintas dr. Vytauto Ribikausko atstovavimas Lietuvai ir narystė ES Gyvūnų gerovės platformoje (European Platform on Animal Welfare). Pagrindinę ekspertinę tarybą sudaro Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Airijos ir Lietuvos atstovai.

Vykdomi mokymai ir renginiai

  • Kasmet katedroje vykdomi skerdenų vertintojų kursai bei trichinelių nustatymo ir diferencinės diagnostikos taikant trichinoskopiją kursai.
  • Nuo 2013 m. katedroje kasmet organizuojamas renginys „Sveiko maisto šventė“, kuriame dalyvauja studentai, darbuotojai, maisto gamintojai ir LSMU gimnazijos mokiniai.
  • Nuo 2017 m. katedroje vykdomi pradiniai ir periodiniai radiacinės saugos kursai veterinarijos gydytojams, o  nuo 2018 m. – periodiniai kursai asmenims, atsakingiems už radiacinę saugą veterinarijoje.
  • Katedros darbuotojai dalyvaujama ekologinio ūkininkavimo veikloje Lietuvoje (ekologinio ūkininkavimo sertifikavimo organizacija „Ekoagros“, asociacija „Gaja“).
  • Katedros darbuotojai taip pat dalyvauja švietėjiškoje veikloje (skaito paskaitas asociacijoje „Šviesuva“ ir kt.).
Maisto saugos ir kokybės katedros kolektyvas, 2022 m.
Maisto saugos ir kokybės katedra
Prof. dr. Mindaugas Malakauskas
Veterinarijos akademijos Kancleris, Maisto saugos ir kokybės katedros vedėjas
Visi kontaktai