Biblioteka
BIBLIOTEKA SIEKIA
- teikti tradicines ir virtualias informacijos paslaugas lankytojams;
- formuoti ir saugoti informacijos išteklių fondą atsižvelgiant į studijų programas, mokslo tyrimų kryptis ir akademinės visuomenės poreikius;
- ugdyti vartotojų informacinį raštingumą, kurti ir tobulinti bibliotekos informacinę sistemą bei interaktyvias paslaugas;
- atliepti kitus pavestus uždavinius ir funkcijas, numatytas BIC nuostatuose.
Sekite mus
grupinio mokymosi patalpų rezervavimas
LSMU centrinėje ir VA bibliotekose studentams suteikiama galimybė rezervuotis klases grupiniam ar savarankiškam darbui. Prieš atvykdami į klasę privalote ją užsirezervuoti.
MISIJA
Bibliotekos misija – teikti informacijos paslaugas Universiteto bendruomenei ir sudaryti tinkamas sąlygas efektyvioms studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros veikloms vykdyti.
Faktai ir skaičiai
Iš bendro LSMU Bibliotekos ir informacijos centro fondo dokumentų:
- 534 928 yra MA bibliotekoje
- 76 998 yra VA bibliotekoje
- 14 621 yra LSMU Gyvulininkystės Institute
MA bibliotekos statistiniai rodikliai:
- 117 658 fiziniai vienetai atvirame fonde
- 12 žmogaus anatomijos modelių ir 25 plakatai
- 247 335 apsilankymai
- 33 darbuotojai
- 129 606 išdavimai, pratęsimai, išdavimai vietoje
VA bibliotekos statistiniai rodikliai:
- 76 998 fiziniai vienetai atvirame fonde
- 7 veterinarijos anatominiai modeliai
- 37 354 apsilankymai
- 7 darbuotojai
- 24 461 išdavimas, pratęsimas, išdavimas vietoje
2011 m. įdiegta VPN (VPN- Virtual Personal Netvork) programa, suteikianti bibliotekos skaitytojams galimybę prisijungti prie prenumeruojamų duomenų bazių ne iš LSMU kompiuterių tinklo.
2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biblioteka ir informacijos centras. 2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. KMU ir LVA bibliotekos sujungtos ir pavadintos LSMU biblioteka ir informacijos centru.
2007 m. KMU Biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras.
- KMU biblioteka perkelta į naujas patalpas; 2007 kovo 6 d. – oficialus bibliotekos atidarymas. Bibliotekos erdvėse išdėstytos 344 darbo vietos skaitytojams, 39 darbo vietos darbuotojams, 56 darbo vietų kompiuterių salė, įrengtos grupinio/probleminio mokymo klasės, multimedijos klasė, vartotojų mokymo klasė, konferencijų ir seminarų salės, įrengti liftai lankytojams ir knygų perkėlimui į aukštus. Pirmą kartą Lietuvos bibliotekų istorijoje įdiegta pažangiausia RFDI technologijų sistema bibliotekoms, užtikrinanti knygų saugumo kontrolę, knygų išdavimo ir grąžinimo savitarnos, rūšiavimo sistemos veiksmingumą. Įdiegtas bevielis kompiuterių tinklas;
- Bibliotekos direktorei Meilutei Kretavičienei LR Kultūros ministerijos sudarytos ekspertų komisijos sprendimu suteiktas Geriausio 2006-ųjų metų bibliotekininko vardas.
2006 m. KMU bibliotekos direktorė Meilutė Kretavičienė laimėjo Kultūros ministerijos premiją už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Jos kandidatūrą nominacijai pateikė LMBA.
2005 m. pradėti kelti KMU darbuotojų daktaro disertacijų, jų santraukų ir magistro darbų e.dokumentai į Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų informacinę sistemą (Lietuvos ETD IS).
2004 – 2006 m. naujos bibliotekos statybos darbai.
2004 m.
- Bibliotekoje (CR, A.Mickevičiaus g. 9) įrengta 6 darbo vietų kompiuterių klasė;
- KMUK paslaugų centre atidaryta slaugos mokslų literatūros skaitykla;
- Patvirtintas naujo bibliotekos pastato projektas. Architektė G. Janulytė-Bernotienė.
2002 m. KMU darbuotojų mokslinių publikacijų DB perkelta į bibliotekos informacinę sistemą „Aleph” bei LieMSIS PDB.
2001 m. kartu su Lietuvos universitetų bibliotekomis įsigyta nauja bibliotekų informacinė sistema ALEPH-500 (Izraelis, ExLibris).
1998 m. Kauno medicinos universiteto biblioteka.
- Mokslinės informacijos skyriuje (MLK, Eivenių 4) įrengta 10 darbo vietų kompiuterių klasė.
1995 m. Bibliotekos kompiuterių tinklas prijungtas prie interneto.
1993 m.
- Sukurtas bibliotekos kompiuterių tinklas;
- Pradėjo veikti integrali informacinė bibliotekos sistema ALISE, sukurta Latvijos universiteto programuotojų;
- Pradėtos komplektuoti medicinos informacijos duomenų bazės kompaktiniuose diskuose;
- Biblioteka tampa oficialiu PSO Dokumentacijos centru.
1991 m. nutrūkus spausdintų bibliografinių aprašų kortelių gavimui, buvo panaikinta abėcėlinė-dalykinė medicinos straipsnių kartoteka.
1989 m. Kauno medicinos akademijos biblioteka.
1983 m. sukurta automatizuota publikacijų apskaitos posistemė.
1975 m.
- Bibliografijos skyrius reorganizuotas į Informacijos ir bibliografijos skyrių;
- Pradėtas teikti atrankinis informacijos paskirstymas katedroms.
1974 m. Bibliografijos skyrius perkeltas į Mokomąjį laboratorinį korpusą (MLK, Eivenių 4).
1970 m. Mokomajame laboratoriniame korpuse (MLK, Eivenių 4) įkurta skaitykla.
1966 m. pradėta vesti abėcėlinė-dalykinė medicinos straipsnių kartoteka. Ją sudarė ir pastoviai papildydavo spausdintos kortelės su žurnalų straipsnių, medicinos konferencijų medžiagos aprašais, gaunamais iš Maskvos valstybinės centrinės medicinos bibliotekos, Charkovo ir Kijevo medicinos bibliotekų.
1964 m. Bibliotekoje įsteigti trys skyriai – informacinis-bibliografinis, skaitytojų aptarnavimo ir literatūros komplektavimo bei tvarkymo skyrius.
1960 m. pradėtas dėstyti bibliografijos pagrindų kursas studentams.
1960 m. įkurtas bibliotekos abonementas.
1958 m. įkurtas tarpbibliotekinis abonementas.
1957 m.
- Sukurta KMI darbuotojų publikacijų kartoteka. Nuo šių metų pilnai registruojamos visos KMI darbuotojų publikacijos, vykdoma jų apskaita, ruošiamos ataskaitos;
- Universalios dešimtainės klasifikacijos pagrindu pilnai suredaguotas sisteminis katalogas, sudaryta abėcėlinė – dalykinė rodyklė;
- Pradėtas kurti tarnybinis katalogas.
1956 m. įrengta atskira mokslo darbuotojų skaitykla, pradėtos kurti bibliografinės kartotekos, organizuotas atskiras bibliografinis-informacinis literatūros fondas, pradėta teikti nuolatinė einamoji bibliografinė informacija katedroms.
1950 m. Kauno medicinos instituto biblioteka. Kauno valstybinis universitetas reorganizuojamas į dvi savarankiškas aukštąsias mokyklas: Kauno politechnikos institutą (KPI) ir Kauno medicinos institutą (KMI). KMI perima 17 000 egz. buvusio medicinos fakulteto bibliotekos fondą. Tuo metu bibliotekoje veikė 60 vietų skaitykla, buvo įrengtas darbuotojų kambarys.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadinamas Kauno valstybiniu universitetu – biblioteka tampa Kauno valstybinio universiteto biblioteka.
1930- 1949 m. Lietuvos universitetas pervadinamas į Vytauto Didžiojo universitetą – biblioteka tampa VDU biblioteka.
1923 m. įkurta Lietuvos universiteto biblioteka. Buvo pradėtas formuoti Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto bibliotekos fondas. Bibliotekai knygas iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo profesoriai P. Avižonis, P. Raudonikis, P. Mažylis, B. Šaulys, docentai J. Nemeikša, A. Matulevičius, gyd. A. Domaševičius bei prof. V. Lašo, prof. P.Mažylio artimieji ir kt.
1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas. Jį sudarė 5 fakultetai: teologijos, socialinių mokslų, medicinos, gamtos ir matematikos, technikos. Prie universiteto ar fakultetų steigiamos bibliotekos.
2019-2021 m. – LSMU ir Erasmus+ strateginės partnerystės projektas „Medical Information Literacy“.
2016-2021 m. – LMBA projektas „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas”.
2013-2016 m. – Tempus tarptautinis projektas (koordinatorius – LSMU Biblioteka ir informacijos centras) „Modern Information Services for Improvement Study Quality”.
2012-2015 m. – LMBA projektas „eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – antrasis etapas”.
2009-2012 m. – LMBA projektas „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai”.
2008-2009 m. – LMBA projektas „Bibliotekos pažangai”: Mokymų kurso „Interneto ištekliai ir naujos bibliotekų paslaugos” parengimo ir dėstymo bei mokymų kurso „Interneto ištekliai bibliotekų lankytojams” parengimas.
2009 m.- NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VIII. Workshop and continuing education courses”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams. Baltijos šalių medicinos bibliotekos: 15 metų bendradarbiavimo patirtis (1994 – 2009).
2008 m.- NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VII: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba”; Kaunas).
2007 m.- NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VI: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba”; St. Peterburgas).
2006 m.- NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge V: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba”; St. Peterburgas).
2004 m.- NORDINFO tarptautinis projektas NORDINFO „Transfer of Knowledge IV: Workshop and courses in St.Petersburg” Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams. Pagrindinė tema – „Įrodymais pagrįsta medicina” (St.Peterburgas).
2004 m. – Lietuvos ETD informacijos sistema. Lietuvos elektroninių disertacijų ir magistro tezių duomenų bazės kūrimas.
2004 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge III”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams.
2002 m. – Biblioteka dalyvavo kuriant LieMSIS PDB.
1998-2003 m. – Šiaurės-Baltijos šalių medicinos bibliotekų bendradarbiavimo programa: stažuotės, aprūpinimas spec. literatūra, dalyvavimas konferencijose.
2002 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge II”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių bibliotekų darbuotojams.
1999-2001 m. – ALF programa „Internetas medikams” – mokomųjų kompiuterijos pradmenų ir informacijos paieškos internete kursų organizavimas Kauno medikams.
2001 m. – Atviros Lietuvos fondo paremtas projektas „Katalogizuotos interneto svetainės „Visuomenės sveikata” sukūrimas.
2000 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge I”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams.
1999 m. – Atviros Lietuvos fondo paremtas projektas „Internetas medikams” – kursų medžiagos parengimas Lietuvos specialistams.
1998 m. – Tempus – Phare „Master of Public Health Manager”. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo kuriant mokomąją bazę, aprūpinant literatūra, rengiant stažuotes.
1998 m. – Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) bendras projektas „Integrali bibliotekų informacinė sistema”.
1998 m. – Atviros Lietuvos fondo paremtas projektas „Medicinos informacijos centro įkūrimas KMU”.
1997 m. – Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimo projektas „Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas” (LIBIS).
1996 m. – Tempus-Phare „Establishment of System of Continuing Education in Medicine and Health Sciences”. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo parengiant ir įgyvendinant tęstiniam mokymui informacinę bazę, mokymo medžiagą, organizuojant stažuotes.
1996 m. – Pasaulinės sveikatos organizacijos paremtas projektas „Essential Documentation Kit for Training in Public Health”.
1996 m. – „Core biomedical information system for Medical Library”, Soroso fondo paremtas projektas, Niujorkas.
Biblioteka dalyvauja Lietuvos bibliotekų tarybos prie LR Kultūros ministerijos veikloje. Bibliotekos direktore patvirtinta tarybos nare.
Nuo 2002 m. biblioteka dalyvauja LMBA (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija). Bibliotekos direktorė išrinkta į asociacijos tarybą.
Nuo 2000 m. biblioteka dalyvauja LABA (Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų direktorių asociacija) veikloje. Nuo 2002 m. direktorė išrinkta asociacijos pirmininke.
Biblioteka yra BAML (Baltijos šalių medicinos bibliotekų asociacija), veikiančios nuo 2002 m., viena iš steigėjų ir narė.
Nuo 1998 m. biblioteka yra Šiaurės šalių sveikatos ir medicinos informacijos asociacijos narė (SMH Baltic Sea Region Cooperation). Bibliotekos direktorė išrinkta tarybos nare.
Nuo 1993 m. biblioteka yra oficialus PSO Dokumentacijos centras.
Nuo 1993 m. biblioteka yra EAHIL (Europos medicinos informacijos ir bibliotekų asociacija) narė. Bibliotekos direktorė išrinkta EAHIL tarybos nare nuo 1998 m.
Bendra informacija | MA biblioteka: Tel.: (8 37) 39 60 45 (viet. 5311) el. paštas: inform@lsmu.lt VA biblioteka: Tel.: (8 37) 36 33 45 (viet. 1221, 1110) el. paštas: vabiblioteka@lsmu.lt |
Leidinių paieška, užsakymas, išdavimas ir grąžinimas, pratęsimas | MA biblioteka: Tel.: (8 37) 32 72 20 (viet. 5310) el. paštas: antanina.apanaviciute@lsmu.lt VA biblioteka: Tel.: (8 37) 36 33 45 (viet. 1221) el. paštas: vabiblioteka@lsmu.lt |
Išankstinis grupinio mokymosi klasių rezervavimas | Bibliotekos svetainėje |
Informacija apie LSMU darbuotojų publikacijas | Tel.: (8 37) 39 60 40 (viet. 5330) LSMU BIC (Eivenių g. 6), III a. 304 el. paštas: laura.zvironiene@lsmu.lt |
Disertacijų ir magistro darbų bei jų santraukų talpinimas į ETD IS | Tel.: (8 37) 39 60 43 (viet. 5308) el. paštas: laura.petrauskiene@lsmu.lt |
Mokslinės informacijos paieška. Užklausos, duomenų bazės. | Tel.: (8 37) 32 72 22 (viet. 5309) el. paštas: asta.burbulyte@lsmu.lt |
Tarpbibliotekinis abonementas (TBA) | Tel.: (8 37) 32 72 22 (viet. 5309) el. paštas: tba@lsmu.lt |
Leidinių komplektavimas | Tel.: (8 37) 32 72 69 (viet. 5317) el. paštas: lina.nesoviene@lsmu.lt |
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar biblioteka suteikia galimybę prasitęsti dokumentų grąžinimo terminus?
- Ar biblioteka komplektuoja daktaro disertacijas, magistro darbus?
- Kodėl kai kurių darbų ETD neleidžia skaityti?
- Nerandu nemokamo straipsnio, bet man jo reikia. Ką daryti?
- Ar kompaktinius diskus iš bibliotekos galima parsinešti namo?
- Ar galima bibliotekoje kopijuoti ar skenuoti spaudinius? Kur tai galima padaryti?
- Kaip teisingai įkelti daktaro disertacijas, magistrinius darbus į ETD IS?
- Ar suteikiama galimybę užsisakyti mokslui ir studijoms reikalingas knygas?
- Kaip reikia taisyklingai cituoti rašto darbuose?
- Kokiomis programomis naudotis cituojant?
Dokumentų grąžinimo terminus galima prasitęsti, jeigu jų nepageidauja kiti vartotojai. Tai galima atlikti iš bet kurio interneto prieigą turinčio kompiuterio (interneto klasės, namų ir t.t.): eBiblioteka / Mano bibliotekos kortelė / Išdavimai / Pratęsti pažymėtus. Už negrąžintą laiku dokumentą imamas mokestis – už kiekvieną pavėluotą dieną po 0,14 Eur už kiekvieną leidinį.
Mano bibliotekos kortelė / Baudos ir mokesčiai galima sužinoti delspinigių sumą už pavėluotų dokumentų grąžinimą. Delspinigių sumai pasiekus 12 Eur ribą, stabdomas kitų dokumentų skolinimas. Delspinigius galima mokėti dalimis. Įmokos priimamos bibliotekos kasoje arba galite mokėti internetu. Mokėjimo pavyzdys.
LSMU biblioteka saugo daktaro disertacijas. Magistrinių darbų ir daktaro disertacijų elektronines versijas galite skaityti čia.
Todėl, kad darbų autoriai apriboję prieigą. Darbus galėsite skaityti, kai prieigos ribojimas bus pasibaigęs. Tai priklauso nuo konkretaus darbo.
Informacija rasite skyrelyje Tarpbibliotekinio abonemento paslaugos.
Kreipkitės į bibliotekos darbuotojas:
LSMU BIC. Tel.: (8 37) (8 37) 32 72 22 (viet. 5309), el.paštas tba@lsmuni.lt
LSMU BIC VA skyrius. Tel.: (8 37) 36 33 45 (viet. 1221), el. paštas natalija.visockiene@lsmuni.lt
Taip, tačiau tik tuos, ant kurių viršelio užklijuotas žalias lipdukas. Nepamirškite, kad kompaktus grąžinti reikia darbuotojui, o ne savitarnos aparatu.
Bibliotekoje organizuojami nemokami mokymai. Daugiau informacijos rasite čia.
Taip, galima. Daugiau informacijos rasite čia.
Todėl, kad ne visus žurnalus tose duomenų bazėse užsakome.
Duomenų bazių sąrašas. Jeigu norite parsisiųsti ir skaityti el. knygas asmeniniame kompiuteryje ar mobiliuosiose įrenginiuose, tai reikėtų instaliuotis Adobe Digital Edition programą.
Informacija apie darbų įkėlimą čia.
Taip. Bibliotekos ir informacijos centro fondas komplektuojamas pagal LSMU mokslo ir studijų kryptis.
eBibliotekoje galite pasitikrinti, ar bibliotekos fonde nėra užsakomų knygų.
Jeigu pageidaujate įsigyti daugiau leidinių, galite užpildyti pageidavimų formas:
pageidavimų forma už padalinio lėšas;
pageidavimų forma už bibliotekai skirtas lėšas* (* – leidiniai bus išduodami bendra tvarka).
Užpildytą pageidavimų formą siųsti el. paštu lina.nesoviene@lsmuni.lt
Informacija: Dokumentų komplektavimo ir saugojimo skyrius tel.: (8 37) 32 72 69 (viet. 5317), el. paštas lina.nesoviene@lsmuni.lt.
Mokymai skyrelyje rasite reikalingą informaciją apie tai, kaip naudotis RefWorks, EndNote Online, Mendeley.
Jungiantis prie eBibliotekos ar Wi-Fi (LSMU_users, Eduroam), Jūsų vartotojo vardas ir slaptažodis yra toks pat kaip ir jungiantis prie visų LSMU informacinių sistemų. Jeigu prisijungti nepavyksta, prašome kreiptis į Justiną Kasiulį, tel. 395803, (viet. 1008), el. paštas: justinas.kasiulis@lsmu.lt.
Bibliotekos darbo laikas
Centrinė biblioteka (Eivenių g. 6) | VA biblioteka (Tilžės g. 18) |
24/7 | I-V: 8.00–20.00, VI: 10.00–18.00, VII: Nedirbame |
I – V 08:00 – 17:00, VI – VII ir valstybinių švenčių dienomis nedirbame.
Įeigos kontrolės sistema
Įėjimas/išėjimas Centrinėje bibliotekoje 21:00 – 07:00 ir VA bibliotekoje 18:00 – 07:30 darbo dienomis (savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis – visą parą) su LSP arba ISIC (tinkami tik su mikroschemomis).
Norėdami dokumentą aktyvuoti, kreipkitės į darbuotoją Centrinėje bibliotekoje 1 a. arba VA bibliotekoje, priėję prie info posto
GALERIJA
Per studentų atostogas:
I–V 8:00–17:00,
VI–VII ir valstybinių švenčių dienomis nedirbame.
Pastaba:
LSMU Bibliotekos įeigos kontrolės sistema veikia: I–V 21:00–7:00; savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis – visą parą. Įėjimas ir išėjimas LSMU studentams tik su Lietuvos studento pažymėjimu, ISIC, LSMU gimnazijos moksleivio pažymėjimu. Tarptautinis studento pažymėjimas (ISIC) turi būti su mikroschema. Kitiems Universiteto bendruomenės nariams – pateikus Universiteto išduotą dokumentą.
Biblioteka ruošiama uždarymui likus 15 min. iki darbo pabaigos.